Tyrimas: gulbės Kuršių mariose stokoja ramybės ir maisto

Aplinkosauga

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto (KU JTI) mokslininkai, atlikę mokslinius vandens augalijos ir gulbių nebylių tyrimus Kuršių mariose, nustatė, kad augalais mintančios gulbės nebylės gali naudoti tik pusę maitinimuisi tinkamų buveinių. To priežastis – intensyvi laivyba ir pramoginės veiklos sekliose Kuršių marių vietose.

Juliaus Morkūno nuotr.

Vasaros mėnesiais Kuršių mariose intensyviai vyksta ne tik reguliari laivyba, bet ir organizuojamos pramoginės veiklos, pvz., poilsiautojai gaudo vėją vėjo aitvarais. Šioms pramogoms tinkamos yra seklios vietos, tokiose vietose paprastai gausu vandens augalų ir jais besimaitinančių vandens paukščių.

Apie laivybos ir rekreacinių veiklų poveikį vandens paukščių elgsenai dar mažai žinoma. Kuršių marios pasižymi didele vandens sparnuočių gausa ir įvairove, tačiau vietose, kur žmogaus veiklos ir paukščių buveinės sutampa, paukščių baidymas gali būti gana stiprus. Dar didesnis baidymo (arba trikdymo) poveikis tikėtinas antroje vasaros pusėje, kuomet daugelis vandens paukščių keičia plunksnas, todėl negali skristi ir dėl to yra labai pažeidžiami.

KU JTI mokslininkai, derindami paukščių stebėseną, vandens augalijos tyrimus bei iš sužymėtų gulbių nebylių siųstuvų gaunamus duomenis, tyrė, kaip gulbės mitybai naudoja vandens augalijos buveines. Vyr. mokslo darbuotojas Martynas Bučas teigia, kad svarbiausios gulbių mitybos teritorijos yra seklios iki 1 metro gylio vietos su tankia, panirusia augalija, kurioje vyrauja maurabraginiai dumbliai ir plūdės. Gulbės kiek mažiau mitybai naudojo plačialapių plūdžių sąžalynus, esančius 1–2 metrų gylyje.

Apibendrinti tyrimų rezultatai parodė, kad Kuršių mariose gulbės nebylės naudoja tik pusę maitinimuisi tinkamų buveinių plotų. Iš didelės dalies mitybai tinkamų teritorijų paukščiai yra išstumiami jėgos aitvarų bei laivybos.

Vyr. mokslo darbuotoja Rasa Morkūnė pabrėžia, kad gulbės ypač jautriu neskraidymo laikotarpiu vengia žmonių, jautriai reaguoja į vizualinius trikdžius tokius, kaip laivai ar vėjo aitvarai. Aukštai pakeltus ir ryškius aitvarus paukščiai mato iš labai toli ir šalinasi iš teritorijos arba slepiasi mitybai prastose buveinėse.

Nustatyta, kad negalinčios skristi gulbės vasaros antroje pusėje apie mėnesį laiko dienomis daugiausiai tiesiog slepiasi nendrynuose, kad išvengtų bet kokio galimo kontakto su žmonių veiklomis. Dėl to paukščiai dienos metu neturi galimybės maitintis jiems tinkamiausiose buveinėse ir į jas išplaukia tik jau sutemus.

KU lektorius Julius Morkūnas sako, jog siekiant efektyviai apsaugoti paukščius ir jų buveines, būtina ir toliau tirti bei suprasti paukščių elgseną, ypač žmogaus veiklos trikdymo sąlygomis. Tik taip galima užtikrinti saugių ir pakankamo dydžio mitybai tinkamų buveinių prieinamumą paukščiams. Todėl rekreacinės ir kitokios sparnuočių gyvenimą trikdančios žmogaus veiklos turėtų vykti pakankamu atstumu nuo jiems svarbių buveinių, o nesant tyrimų ir duomenų, prevenciškai reikėtų taikyti dar didesnes apsaugos zonas, kol bus atlikti patikimi tyrimai.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

„Grigeo Klaipėda“ byloje - dar du prašymai

Šiaulių apygardos teismas penktadienį apklausė du papildomai pašauktus į teisiamąjį posėdį naujus liudytojus AB „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos byloje. ...
2024-03-29
Skaityti daugiau

Sveikata

Klaipėdos universitete - tradicinė vydūniška konferencija

Kaip ir kiekvieną pavasarį, Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultetas kartu su Vydūno draugija rengia konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Švietimas

„Vėtrungės“ gimnazijoje - unikali paroda

Minint Pasaulinę žemės dieną, trečiadienį Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje pristatyta Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto parengta paroda „Pažintis su nematoma ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This