Gruodžio 12 dieną, antradienį, 17.30 val., Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje atidaroma fotožurnalisto Jono Staselio fotografijų paroda „Kaukių balius“. Bibliotekos galerijoje paroda bus eksponuojama iki sausio 13 dienos.

Reportažinės fotografijos parodoje netikėtu rakursu atsiveria Lietuvos nepriklausomybės pradžia. Grožio konkursų pasaulis eksponuojamas kaip iliuzinis, dirbtinis, apsimestinis, nuolat kintantis kaukių – socialinių vaidmenų kaleidoskopas, o fotografijose iškylanti socialinė tikrovė – kaip nesibaigiantis kaukių balius ar kaukių karnavalas.

Dienraštis „Lietuvos rytas”, kuriame nuo 1992 iki 2005 metų dirbo Jonas Staselis, buvo vienas iš konkursų „Mis Lietuva” organizatorių. Grožio industrijos ir konkursų temos buvo patikėtos dvidešimtmečiui fotožurnalistui Jonui.

Grožio konkursų tematika tik atrodė lengva ir patraukli: gražios moterys, karūnos, gėlės, žėrinti aplinka, prožektorių šviesos, nesibaigiančios šventinės arba karnavalo nuotaikos. Iš tiesų viskas buvo kur kas sudėtingiau: konkurso fotografavimas apimdavo ne tik grožio karalienės karūnavimo ceremoniją, bet ir visą ilgą pasiruošimo bei repeticijų eigą. Lietuvoje tokie konkursai buvo naujas kultūrinis ir socialinis reiškinys, todėl jaunas fotografas mokėsi dirbdamas.

„Man didžiausias džiaugsmas yra perteikti žmogaus emociją ir jo natūralumą, – apie darbo specifiką pasakoja Jonas. – Pirmieji rimti mano bandymai buvo klasiokų portretai. Man sekėsi. Už portretus buvau ne kartą apdovanotas respublikiniuose fotografijų konkursuose. Natūralusis, ne studijinis portretas, man yra artimas žanras.“

Fotografijų cikle „Kaukių balius“ yra labai natūralių, nesuvaidintų ir nesumeluotų kadrų, daugiausia užkulisinių. Juose iškalbingiausiai atsispindi visas to laikmečio groteskas, grožio konkursų spindesys ir skurdas.

Atrinkdamas fotografijas šiai parodai, fotomenininkas Jonas Staselis į „Kaukių baliaus“ ciklą įtraukė ir ne vieną surežisuotą fotografiją. Režisūra konkursuose neišvengiama: merginos buvo mokomos pozuoti prieš kamerą, kad deramai atsiskleistų jų grožis ir laikysena. Tačiau Jonas Staselis sugebėdavo surasti rakursą, įpinti kontekstą ir pagauti tą vienintelę, ypatingą akimirką, kai visa režisūra nublankdavo prieš fotografo žvilgsnį.

„Foto žurnalisto darbas panašus į gaisrininko ar kareivio – ne visada žinai, kada pakvies ir kur pakvies. Pasitaikydavo įvairiausių force majeure: ryte bėgi fotografuoti gaisro, nes esi laisvas tuo metu, o vakare jau leki į grožio konkurso repeticiją. Turi būti pasiruošęs viskam“ , – pasakoja J. Staselis.

Grožio konkursai yra Lietuvos laisvėjimo kultūrinis ir socialinis dienoraštis. Jame atsispindi to laikmečio gyventojų buitis: kaip gyveno žmonės, kaip jie atrodė, kokios buvo mados, kokios šukuosenos, kokia buvo grožio industrija.

J. Staselio Lietuvos fotografijų cikle „Kaukių balius“ taip pat užfiksuotas Lietuvos nepriklausomos televizijos kūrimosi momentas. Dabar juoką ir graudulį kelia to laikmečio scenografija ir iliuminacija.

Grožio konkursų idėja buvo nukopijuota iš Vakarų. Pirmasis konkursas „Mis Amerika“ buvo surengtas 1921 metais, o europinis konkursas „Mis Pasaulis“ 1951 metais vyko Londone. Lietuva vėlavo į šį traukinį, tačiau 1988 – aisiais pasivijo, ir misių rinkimai tapo nauja kultūrine tradicija ir grožio industrijos pradžia Lietuvoje.

Pirmieji grožio konkursai vyko ekonominės blokados laikmečiu, kuomet nusipirkti kokybiškų ir madingų prekių buvo neįmanoma. Kita vertus, kažin, ar kiekviena konkursantė tuomet žinojo, kas gi yra tos kokybiškos prekės ir ką reiškia tokie prekių ženklai kaip Coco Chanel, Prada, Gianni Versace, Yves Saint Laurent.

Madas diktavo Gariūnai, kaimyninė Lenkija ar tolimoji Turkija, iš kurios maišais buvo vežami įtartinos kokybės drabužiai. Bet žmonėms, išvargintiems šimto pilkų atspalvių drabužių, ryškūs ir spindintys apdarai kėlė žavesį. Svarbiausia, kad buvo galima karališkai pasipuošti. Karališkai pagal to meto supratimą.

Kelia šypseną konkurse dalyvavusių merginų šukuosenos: gražuolės primena karališkuosius pudelius, bet tokios tuomet buvo mados. Reikia pripažinti ir kitą aspektą – buvo vertinamas tik natūralus grožis, na, beveik natūralus. Plastikos chirurgai Lietuvoje labiau rūpinosi kreivomis nosimis ir atlėpusiomis ausimis ir dar nekoregavo krūtų implantais ir neputlino lūpų.

Grožio konkursai formavo oficialų grožio standartą. Tikrasis moters grožis buvo eksponuojamas ant gliancinių žurnalų viršelių, grožio karalienių išdabinti veidai ir puošnūs apdarai pasirodydavo televizijos ekranuose. Kas yra gražiausia būdavo nuspręsta grožio karalienės rinkimo procedūroje.

Dar viena tema, įamžinta fotografijų cikle „Kaukių balius“ – grožio konkursų mecenavimas. Tokie konkursai masino politikos, sporto, pramogų ir verslo elito žvaigždes. Kas gi nenorėtų prisidėti, o gal ir prisiliesti prie didžio grožio. Konkursų finansiniais rėmėjais svajodavo tapti visi, norintys užimti deramą padėtį visuomenėje arba versle.

Konkursai keitė ir juose dalyvavusių merginų gyvenimus. Viskas vyko kaip Charles Perrault pasakoje „Pelenė“ – vieną naktį paprasta mergaitė virsdavo princese ar grožio karaliene, o tai garantavo jai ne tik statusą, bet ir laimingą ateitį.

Gruodis – stebuklų ir šventės laukimo metas. Fotomenininko J. Staselio paroda yra dar viena prašmatni šventė, natūraliai įsiliejanti į kalėdinių renginių verpetą. Susitikime „Kaukių baliuje“.