Naujausios Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus parengtos interaktyvios ekskursijos „Pasivaikščiojimai Šliūpo Palangoje“ ir „Tarpukario Palangos kronikos“ skirtos mėgstantiems laisvę: laisvę rinktis ekskursijos laiką, laisvę padaryti pertraukėlę ir tęsti ekskursiją kitą dieną, laisvę pasikviesti draugų ir sudalyvauti azartiškame smagių iššūkių žaidime.

„Šios ekskursijos gidas – tai Jūsų telefonas. Tereikia parsisiųsti mūsų programėlę ir sekti jos siūlomu maršrutu. Mes parengėme pasakojimus apie tarpukario Palangą, kokios jau nebėra arba ji gerokai pasikeitusi – lankytinas vietas, architektūrą, įdomias asmenybes ir įsimintiniausius įvykius“, – pranešime pažymi ekskursijos sumanytoja Jono Šliūpo muziejaus edukatorė Ieva Žiubrienė.

Anot jos, lengvai perprantamas ir paprastas programos valdymas nekels keblumų net ir vyresnio amžiaus ekskursijos dalyviams, o išmaniosios technologijos leis įtikinamai nukeliauti laiku atgal ir pajusti prieš šimtmetį permainomis alsavusio kurorto dvasią.

„Mūsų interaktyvi ekskursija – tarsi intelektinis orientacinis žaidimas, tik jo nauda gerokai didesnė, nei žaidžiant namie priešais ekraną. Žaisdami vaikščiosite, mėgausitės puikiais miesto vaizdais ir kvėpuosite tyru oru. Tačiau jei išsiruošėte ramiam pasivaikščiojimui kuo mažiau žvilgčiojant į mobilųjį telefoną – paprasčiausiai praleiskite mūsų iššūkius ir mėgaukitės įgarsintu, muzikiniais takeliais papildytu vaizdiniu pasakojimu“ – pasakojo muziejaus edukatorė.

Jono Šliūpo muziejus Palangoje nedidelis, tačiau pasakoja daug istorijų, kurios siejamos su pirmojo kurorto burmistro gyvenimu ir veikla, aprėpiančiais kone visą epochą. Muziejaus lankytojų vienos mėgstamiausių – apie tarpukario kurorto gyvenimą.

Kontraversiškasis tautinio atgimimo veikėjas J. Šliūpas į Palangą 1931 m. šeimyninių aplinkybių nubloškiamas iš Kauno ir tampa svarbia pokyčius išgyvenančio miestelio istorijos dalimi. Vos po metų Palangai suteikiamas pirmos klasės kurorto statusas ir miesto teisės, o J. Šliūpas išrenkamas pirmuoju jos burmistru. Prasideda naujas ir nepaprastai įdomus senosios grafų Tiškevičių vasarvietės gyvenimas – su ambicijomis prilygti žymiesiems Europos kurortams, poilsio kultūros tradicijų kūrimu ir užsienio madų besivaikančių atostogautojų susidūrimu su užkampio miestelyje ramiai gyvenusiais vietiniais palangiškiais.

Visus spalvingiausius šio trumpo, tačiau daugybę ženklų bei ritualų šiandienai palikusio tarpukario tarpsnio pasakojimus lankytojai išgirs interaktyviosiose muziejaus ekskursijose. Jos paruoštos naudojant autentiškus archyvuose ir fonduose saugomus šaltinius – spaudą, laiškus, nuotraukas. Vienoje iš abiejų maršrutų stotelių galima išvysti unikalų, neseniai iš Brazilijos Lietuvą pasiekusį vaizdo įrašą su J. Šliūpu – tai kol kas pirmieji rasti kadrai, įamžinę energingąjį veikėją.

Muziejaus kurti inovatyvūs produktai pritaikyti skirtingų amžiaus grupių ir pomėgių tyrinėtojams. Ekskursija „Pasivaikščiojimai Šliūpo Palangoje“ miesto gatvėmis ir parko takeliais driekiasi beveik 4 kilometrus, o jai įveikti prireiks pusantros ar dviejų valandų.

Vyresnių klasių mokiniams ir jaunimui skirtame maršute „Tarpukario Palangos kronikos” atrinktos smagiausios istorijos ir siūloma daugiau pramoginių, greitai įveikiamų užduočių. Jis ir trumpesnis – visas daugiau nei dvidešimt stotelių įveikti pakaks valandos, o smagiausia keliauti azartiškai varžantis su bičiuliais.

Tuo tarpu pačių jauniausių laukia orientacinis interaktyvus žaidimas „Praeities detektyvai“ Jono Šliūpo muziejaus kieme. Čia išpainioti tarpukario istorijas kvies viloje, kurioje šiandien įsikūręs muziejus, užaugęs burmistro sūnus Vytautas. Autentiškomis Vytauto Šliūpo vaikystės nuotraukomis ir iliustratorės Urtės Kraniauskaitės piešiniais papildyti smagūs pasakojimai tarsi laiko mašina nukels žaidžiantįjį į čia gyvenusio berniuko gimtąjį kiemą. Nuotykių herojus prabils vaiko balsu – jį žaidime įgarsino Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos teatro klasės mokinė trečiokė Adelė Makaraitė, kurią paruošė šiemet Klaipėdos metų mokytoju išrinktas režisierius Karolis Makauskas. Jo paties balsu įgarsintų pasakojimų klausysis jau minėtais interaktyviais maršrutais keliausiantys palangiškiai ir miesto svečiai. Abiejų ekskursijų ir vaikiško žaidimo muzikos autorius – kompozitorius Kristijonas Lučinskas.

Už suteiktą galimybę kultūros paveldą pristatyti inovatyviomis priemonėmis interaktyvių Palangos tarpukario pasakojimų kūrėjai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai.