Nors didesnės baudos už nenugriaunamą nelegalią tvorą, apjuosusią ir valstybinį sklypą, siekiančiam išvengti uostamiesčio verslininkui Rimantui Cibauskui ir antrą kartą nepavyko nušalinti visų Klaipėdos teismų, jo advokatas vis tiek sugebėjo dar ištempti procesą.

Tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTSPI), dar pernai žadėjusios, jog šios tvoros nugriovimas bus tarp jos prioritetinių šių metų darbų, atstovei teisme sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl pati institucija neatlieka tokio darbo ir neišrašo atitinkamos sąskaitos verslininkui.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Prašymų prašymai

R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“. Po to prasidėję teismai nesibaigia iki šiol.

Teismo sprendimu verslininkui galiausiai buvo paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.

Minėtoji bauda verslininko griauti tvoros nepaskatino, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. Tačiau ir šioje byloje R. Cibauskas kartu su savo advokatu Sauliumi Tamošaičiu sėkmingai tempia laiką – ji dėl įvairiausių advokato prašymų vis dar nepradėta nagrinėti iš esmės, nors procesas startavo dar šį vasarį.

Prieš spalį turėjusį  vykti posėdį R. Cibauskas informavo nepasitikintis ir apylinkės, ir apygardos teismais bei prašė spręsti dėl jų nušalinimo. Taip verslininkas jau buvo elgęsis 2021-ųjų kovą, kai apylinkės teismas pirmą kartą sprendė klausimą dėl tvoros griovimo ir baudos paskyrimo.

Tada Apeliacinis teismas nusprendė atmesti tokį R. Cibauską prašymą kaip nepagrįstą. Taip nutiko ir šį kartą, tad apylinkės teismas sugrįžo prie šios bylos nagrinėjimo, bet ir vėl negalėjo proceso užbaigti iki galo.

Negriaus jei ir baus

Paskutinio posėdžio metu VTSPI atstovė Jurgita Kurtinaitienė teigė, jog paskirtoji bauda jau buvo ieškota antstolės, tačiau R. Cibauskas ir toliau geranoriškai nevykdo teismo sprendimo, todėl reikėtų skirti periodinę baudą, „kuri paskatintų kuo greičiau pašalinti teisės pažeidimus ir nugriauti tvorą, pastatytą valstybinės žemės sklype“.

VTSPI dar 2022-ųjų rudenį buvo informavusi „Atvirą Klaipėdą“, kad R. Cibausko tvora yra įtraukta į šių metų inspekcijos prioritetinių griautinų objektų sąrašą.

„Remiantis Griovimo aprašo nuostatomis, skolininkui pačiam neįvykdžius įpareigojimo – nugriauti objekto ir sutvarkyti statybvietės, terminas, per kurį Statybos inspekcija organizuoja statybos padarinių šalinimą – 1 metai”, – buvo rašoma VTSPI atsakyme.

Visgi tvora kaip stovėjo, taip ir tebestovi, tad ir bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė jau teiravosi, kodėl inspekcija pati negriauna nelegalaus statinio, nes teismas yra suteikęs teisę jai tai padaryti ir pačiai.

„Inspekcija pradėjo organizuoti šių darbų pirkimą. Tai nereiškia, kad Rimantas Cibauskas lieka neatsakingas. Kol kas dar nėra įsivažiavęs nugriovimas už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai valstybės įstaiga ir niekas taip paprastai ir greitai nevyksta. Kreipėmės į įmones, kurios galėtų tai padaryti, atlikti paskaičiavimai, sudaromos sąmatos, kiek galėtų kainuotų. Visa ši eiga vyksta labai iš lėto, vykdomi viešieji pirkimai, tai daroma ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tai nėra inspekcijos pareiga, Cibauskas yra pažeidėjas, tiesiogiai atsakingas. Inspekcija gali naudotis, gali ir nesinaudoti šia teise. Mes labiau norėtume atstovauti mokesčių mokėtojų interesus, tai valstybės lėšos. Procedūros vykdomos, bet iki galo nėra atliktos. Cibauskas yra informuotas, kiek kainuotų tokios tvoros nugriovimas, jam išsiųstas laiškas apie preliminarią sąmatą, jau užpildyta pirkimo paraiška ir vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Pasiūlyta dviem įmonėms, galbūt mėnesio eigoje bus sudaryta sutartis. Bet tai nereiškia, kad neturėtų būti skirta bauda, jis atsakingas, tai jo neatleidžia, jis įpareigotas pašalinti negalios statybos padarinius“, – dėstė tarnautoja.

Tačiau verslininko advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė, jog jo klientas eilėje procesų laikosi pozicijos, kad ši tvora nėra jo daiktas ir jos jis negriaus.

„Yra civilinis ginčas, kur sprendžiamas restitucijos klausimas, nes turtas buvo neteisėtai nusavintas. Tai buvo viena inžinerinė struktūra pagal vieną sutartį. Savivaldybė tiesiog apgavo Vyriausybę nurodydama, kad ji įrengta ne privačiomis lėšomis. Yra analogiška byla su tvora ir želdynais, kur aiškinsimės, ar perdavimas valstybei buvo teisėtas ir nėra niekinis. Yra valstybės turtas ir mes sprendžiame šioje byloje, kas jį turi sunaikinti. Tai tendencingas procesas iš inspekcijos pusės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prašymą. Pati inspekcija lai ir nugriauna šį statinį, tada bus žalos byla neabejotinai – ar kels pati valstybė, ar Cibauskas“, – dėstė advokatas.

Pasak jo, jau ruošiama byla ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Ar galima nugriauti statinį, kurio tu nevaldai, nesvarbu, ar jį pastatei ar ne? Nesvarbu, ar skirs baudas, žmogus nesikėsins į valstybės turtą ir jo negriaus. Visuomenei padaromas paveikslėlis neigiamas, o kiek daug pinigų jis įdėjo, turtas neteisėtai nusavintas. Istorija turi labai daug neatsakytų klausimų. Labai tendencingas procesas. Jei skirs baudą, gims bylos viena po kitos Žmogaus Teisių Teisme“, – aiškino S. Tamošaitis.

Galiausiai jis pateikė prašymą pripažinti byloje būtinu pačios antstolės dalyvavimą. Iš pradžių teisėja atmetė jį, bet galiausiai visgi patenkino, tad procese ir vėl buvo padaryta eilinė pertrauka.

„Pasistenkime jau išnagrinėti bylą, kad būtų visi įrodymai, prašymai. Kaip ten bebūtų, vis tiek reikia išnagrinėti bylą“, – lyg prašydama kalbėjo teisėja.