Buvęs Klaipėdos „Atlanto“ vadovas Vacys Lekevičius jau keletą metų turi reikalų teismuose. 

Šįkart antstolė prašo teismo paskirti jam gerokai didesnę baudą.  

Dvi ankstesnės baudos nepadėjo  

Į teismus atkeliavusi istorija prasidėjo dar 2018-ųjų rudenį, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) surašė privalomąjį nurodymą V. Lekevičiui, kad šis pašalintų nelegalios statybos padarinius Nidoje, Lotmiškio gatvėje.  

Čia esančiame sklype vyras be leidimo rekonstravo bei išplėtė jam ir dar keliems bendrasavininkiams, tarp kurių yra ir Neringos savivaldybė, priklausantį ūkinį pastatą.  

Už tai, kad neįvykdo atitinkamo nurodymo V. Lekevičiui 2019 m. lapkritį Klaipėdos apylinkės teismas skyrė vienkartinę 50 eurų dydžio baudą, tačiau 2020-ųjų pradžioje apygardos teismas pakeitė šį sprendimą nurodydamas, kad V. Lekevičius turi mokėti po eurą kasdien iki įvykdys nurodymą.  

Visgi ši bauda nepaskatino V. Lekevičiaus susitvarkyti ir antstolė pernai kreipėsi į teismą prašydama padidinti baudą iki 5 eurų per dieną. Apylinkės teismas šį prašymą pernai gegužę patenkino, o apygardos teismas tų metų rugpjūtį tokį sprendimą paliko nepakeistą.  

Tačiau ir tai situacijos nepakeitė, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė ir vėl kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad V. Lekevičiui būtų skirta dar didesnė bauda.   

Aiškina, kad sprendžia, bet inspekcija netiki 

Teismo posėdžio metu V. Lekevičiaus advokatas Deividas Ivanauskas tikino, kad jo klientas aktyviai siekia įteisinti nelegalią statybą.  

Advokatas tvirtino, kad 1970 m. pastatytas ūkio paskirties pastatas yra praktiškai Nidos centre, „nekaip atrodo“, yra apgriuvęs, avarinės būklės ir esant didesniam vėjui ar audrai gali sugriūti. V. Lekevičius esą jį tik aptvarkė ir 2-3 kv. m padidino užstatymo plotą.  

Pasak D. Ivanausko, didžiausia problema, kad tokią rekonstrukciją įteisinančio projekto parengimui reikalingas bendraturčių, kurių yra ne vienas, sutikimas. Neringos savivaldybė esą sutinka pasirašyti, bet prašo pirmiau surinkti kitų bendraturčių parašus.  

„Dėl to klausimas ir stringa, negalime surinkti visų bendraturčių parašų. Artėjame, yra paruošta projektinė dokumentacija ir manome, kad bendraturčiai sutiks pasirašyti. Prašymas didinti baudą yra nepagrįstas, nes tokie rekonstravimo darbai yra galimi, vykdant darbus buvo pažeisti tik bendrasavininkių interesai. Didesnė bauda būtų neteisinga“, – teigė advokatas, akcentavęs, kad rengiamu projektu sprendžiamas ir sklype esančių nenaudojamų lauko tualetų nugriovimo klausimas.  

Pasak jo, V. Lekevičius per pusantrų metų jau sumokėjo per 4000 eurų baudos.  

Iš trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje esančių bendrasavininkių posėdyje dalyvavo tik klaipėdietis advokatas Egidijus Giedraitis. Jis patvirtino, kad V. Lekevičius spręsdamas nelegalios statybos klausimą suaktyvėjo artėjant teismo posėdžiui, kalbėta ir su jo pasamdyta architekte Vigilija Paulioniene. Kartu jis irgi pabrėžė, jog sprendžiamas ne tik savavališkos statybos klausimas, siekiama nusistatyti sklypo ribas ir jo naudojimo tvarką. Esą iki šiol bendraturčiai nepadėjo parašų, nes buvo klaidų projekte, bet jos taisomos.  

„Apsitarėme eigą nuo ko pradėsime, ką darysime“, – sakė E. Giedraitis.  

Teisme liudijo ir architektė V. Paulionienė. Pasak moters, V. Lekevičius į ją prašydamas parengti projektą kreipėsi dar 2019 m. Esą viską ten sutvarkyti galima, bet problemos atsiranda, kai yra daug bendrasavininkių. 

„Tikrai deda pastangas Lekevičius, vis klibina mane, kad kažką darytume, kad pajudėtume iš to akligatvio, bet dabar turime laukti, ką pasakys kiti bendrasavininkiai. Man jo pastangos matyti akivaizdžios, ką galime, tą padarome. <…> Man nesuprantamas bendrasavininkių ir ypač savivaldybės požiūris UNESCO saugomoje teritorijoje, seniausioje, brangiausioje ir švenčiausioje vietoje laikyti tokią griuveną tą ūkinį pastą, kurį reikia tvarkyti, rekonstruoti. Ar savivaldybei akių nebado?“ – kalbėjo architektė.  

Visgi visos šios kalbos VTSPI vyriausiosios specialistės Dovilės Morkūnaitės neįtikino. Pasak jos, rašyti laiškus galima, bet tai dar nerodo, kad toks rezultatas, kurio siekiama, yra įmanomas.  

„Visą laikotarpį nieko nedaroma, tik kai pradedamas procesas dėl baudos kažkas sujuda, bet neaišku, koks bus rezultatas. <…>Trypčiojama du ar tris metus, vyksta tik pokalbiai.  Nematau nuoseklaus, efektyvaus bendrasavininkių informavo, per tuos metu nusiųsti tik du laiškeliai. Architektė tik pradinį darbą padarė. Esmė nukrypo į lauko tualetus, nors gali atskirus projektus rengti. Tariamasi abstrakčiai“, – kalbėjo specialistė.  

Tuo metu bylą nagrinėjanti teisėja Audra Hadrovska jos teiravosi, ar VTSPI yra įsivertinusi naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką Irenos Šakalienės statybų byloje, ar inspekcija šiuo atveju negali pati nugriauti nelegalios statybos. 

„Kiekvienas atvejis yra individualus. Šiuo atveju tai rekonstrukcija kultūros paveldo vietoje, inspekcija neturi tų žinių, resursų, kad tai atliktų UNESCO saugomoje teritorijoje, tai nėra eilinis namas bet kur kitur. Turėtų griauti pats statytojas. Leidžia įstatymas griauti naują statybą, o čia pastatas tik prailgintas, nėra sukurtas visiškas naujas“, – dėstė D. Morkūnaitė.   

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs dar šį mėnesį.