Gitanas Nausėda: „Uostas turi grąžinti miestiečiams tai, kas priklauso“

Politika, Svarbu

Prezidentas Gitanas Nausėda, kurio antradieninį vizitą Klaipėdoje vainikavo susitikimas su uostamiesčio senjorais Bendruomenės namuose, tikina, kad tai nėra jo rinkimės kampanijos dalis – esą jis daro tą patį, ką ir visą kadenciją.

Prieš šį susitikimą interviu „Atviros Klaipėdos“ ir dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams davęs šalies vadovas tvirtino, jog uostas turėtų labiau atsiverti miestui.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Nori Žiemos uosto transformacijos

Po susitikimo Uosto direkcijoje, kuris esą buvo skirtas „jūrinės ekonomikos, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir uosto pasirengimo veikti kilus krizei ar grėsmei klausimams aptarti“, surengtoje spaudos konferencijoje G. Nausėda pareiškė, jog „būtų smagu, kad tam tikros uosto dalys atsivertų miestiečiams, nes tai būtų pridėtinė vertė ir gausiems miesto svečiams“.

Anot prezidento, „Memelio miesto” teritorija galėtų būti sujungta „su tam tikra krantine, kuri ne pačiu efektyviausiu būdu išnaudojama“.

„Miestas ir miestiečiai nusipelno turėti kažką panašaus kaip daugelyje uostamiesčių, Hamburge, kur galima prieiti prie vandens ir smagiai praleisit laiką, būtų graži uosto ir miesto sinergija“, – dėstė prezidentas.

Interviu metu parašytas patikslinti, ar turėjo omenyje Klaipėdos jūros krovinių kompanijos („Klasco“) dabar nuomojamą Žiemos uostą, G. Nausėda patvirtino kalbėjęs būtent apie šią teritoriją.

„Po susitikimo kai kurie vadovai, neįvardinant jų, sakė, kad tai labai gera idėja. Nežinau, ar tarp jų buvo „Klasco“ vadovas, bet man atrodo, kad „Klasco“ yra pasirengusi labiau negu anksčiau kalbėtis šituo klausimu, ieškoti sprendimo. Ir, be abejo, čia turėtų būti trišalis sprendimas uosto, „Klasco“ ir, be abejo, Klaipėdos miesto, kad visi iš to turėtų naudos. Nors šiuo atveju Klaipėdos miesto nauda būtų ne finansinė, o būtent tokia, kad miestiečiai turėtų prieigą arba, kitaip tariant, sugrąžintumėte miestiečiams tai, kas priklauso. Tai šiuo atveju gal skamba kiek egoistiškai iš mano lūpų. Kadangi aš esu klaipėdietis ir juo liksiu visą gyvenimą, bet aš manau, kad tai yra ne tik klaipėdiečiams ir miesto svečiams, tai yra visai Lietuvai. Visa Lietuva vasarą suvažiuoja į Klaipėdą ir džiaugiasi Klaipėda, didžiuojasi Klaipėda. Tai kodėl neatverti tam tikrų erdvių ir kodėl mes negalime ir šiuo požiūriu būti vakarietiški? Kaip uostamiesčiai, kuriuose tai yra savaime suprantamas dalykas. <…> Viskas čia, man atrodo, yra suderinama“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, jam svarbu, kad Uosto direkcija nesiorientuotų vien tik į finansinį rezultatą, „nes uostas yra šiek tiek daugiau negu vien tiktai komercinė įmonė“.

„Būtų labai gerai, kad kartais tie komerciniai interesai neužgožtų ir miestiečių, ir svečių, miesto interesų“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę kalbėdamas su žurnalistais Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė galėtų investuoti į reikiamos infrastruktūros Ukrainos grūdams pervežti sukūrimą ne tik uoste, tačiau tam reikėtų šios šalies garantijų dėl konkrečių tokios produkcijos srautų į Klaipėdą. Tuo metu G. Nausėda teigia, kad Ukraina negali duoti garantijų, nes „vertina iš savo pozicijų“.

„Jeigu verslo modelis neveikia ir jeigu tai yra tiesiog ekonomiškai nuostolinga daryti, tai nežinau, kodėl Ukrainai reikėtų vežti per Baltijos šalis ir per Baltijos uostus. Mes kalbame apie Baltijos uostus kaip apie atsarginę galimybę, kuomet kiti kanalai neveikia, bet šiuo metu ta atsargine galimybe negalime pasinaudoti dėl labai paprastos priežasties, dėl to, kad visi biurokratiniai reikalavimai prie Ukrainos-Lenkijos pasienio liko, jie nebuvo perkelti į patikrą Baltijos šalių uostuose. Pats procesas vežimo išsitęsia jau net ne savaitėmis ar mėnesiais. Tai yra vėlgi absoliučiai nepriimtina ir šiuo metu tai tiesiog neveikia. Ir apie infrastruktūrą Lietuvos-Lenkijos pasienyje mes kalbėjom su Europos Komisija. Europos Komisija nėra pasirengusi subsidijuoti Ukrainos grūdų tranzito per Baltijos šalių uostus, nes tai tiesiog prieštarauja Europos Komisijos principams, kuri nesubsidijuoja prekių vežimo, kaip ir jų gamybos, bet į infrastruktūrą investuoti Lenkijos-Lietuvos pasienyje jiems yra priimtina alternatyva. Šita žinia yra perduota Europos Komisijai ir dabar jau turėtų dirbti mūsų ministerija kartu su Europos Komisija, kad tai taptų kūnu“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinis arbitražas priims Lietuvai palankų sprendimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito sustabdymo.

„Tai yra Europos Sąjungos valstybių bendras sprendimas pritaikyti sankcijas Baltarusijai. Jos buvo pritaikytos. Mes čia jokių sau improvizacijų šituo klausimu neleidome. Buvo taikoma taip, kaip ir numatyta“, – sakė šalies vadovas.

Jis tikino, kad Prezidentūra „labai remia“ pietinės uosto dalies išvystymo projektą.

„Manome, kad čia yra dabar geriausias potencialas padidinti Klaipėdos uosto pajėgumą. Turint omenyje, kad giliavandenio uosto perspektyva šiuo metu yra šiek tiek padėta į šoną ir manau, kad skaičiai byloja patys savaime, mes galime labai reikšmingai padidinti Klaipėdos uosto pajėgumą, nesiimdami kažkokių labai didelių naujų projektų, tiesiog išnaudodami tas teritorijas, kurias turime. Ir ne tik krovą išnaudodami, bet ir galbūt vandenilio gavybai, vėjo energetikai“, – sakė G. Nausėda.

Nemano, kad prarado seksualinių mažumų pasitikėjimą

Paklaustas, ar antradieninis vizitas Klaipėdoje ir jo bei sutuoktinės susitikimas su miesto senjorais jau nėra rinkiminė kampanija ir kaip jis ketina ją atskirti nuo kasdieninių darbų, G. Nausėda tikino visur važiuojantis ir kalbantis apie tą patį, ką kalbėjo ir prieš penkerius metus, ir vėliau.

„Ir niekada sau neleidau pasakyti tokio susitikimo metu „balsuokite už mane“. Aš negaliu gi pagalvę užsidėti ant galvos ir dabar pragyventi likusį savo kadencijos laiką tik dėl to, kad kažkas kažką pagalvos. Aš elgiuosi visiškai natūraliai. Darau, ką žmonėms žadėjau 2019 metais – kad aš pas juos sugrįšiu. Visą tą laiką regioninius vizitus organizavau. Ir Klaipėdoje, ir, ko gero, jau beveik visose savivaldybėse. Aš nedarau kažko tokio, ko aš nedariau anksčiau“, – tikino būsimuose prezidento rinkimuose vėl dalyvausiantis G. Nausėda.

Pasiteiravus, kodėl pasirašė kitų metų šalies biudžetą, taip nuvildamas streikavusius mokytojus, prezidentas teigė, jog jo darbas nėra vien tik malonūs sprendimai.

„Biudžetas yra ne tik apie mokytojus. Biudžetas yra apie daugybę svarbių dalykų, kurie svarbūs visoms visuomenės grupėms. Ir kuomet tu matai ant savo stalo interesus daugybės kitų visuomenės grupių, kurios nepasirašius įstatymo tiesiogine to žodžio prasme nukentės, tada tu turi svertus. Ir nėra taip, kad paėmei kaip kompiuteris ir nusprendei. Būna sunkių sprendimų, bet juos reikia padaryti. Biudžeto įstatymas yra dažnai susijęs su tiek daugybe kitokių išlygų, kad nepasirašyti jo yra labai sunku. Ir aš dabar nepamenu, ar yra buvę per nepriklausomybės mūsų laikotarpį, kuomet prezidentas vetavo biudžeto įstatymą“, – teigė prezidentas, pabrėžęs, kad „bus dar tų vyriausybių“, kurioms bus galima priminti apie įsipareigojimus mokytojams, kaip kad jis buvo cituojamas Prezidentūros pranešime apie sprendimą pasirašyti biudžeto įstatymą.

Prezidentas taip pat tikino, jog nejaučia, kad per šią kadenciją prarado seksualinių mažumų pasitikėjimą juo.

„Aš visą laiką kartoju tą patį, kad jų teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti. Na, mano metaforos interpretuojamos pagal sugedimo laipsnį. Jeigu žmonės yra labiau sugedę negu aš, interpretuoja jas plačiau. <…> Manau, kad prie teisinio reglamentavimo vienos lyties asmenų, porų arba bendro gyvenimo mes priartėsime vis tiek. Tik ar tai bus civilinės sąjungos, ar artimo ryšio forma? Va čia gerasis klausimas. Ir man truputį nepatinka tai, kad šios dvi alternatyvos buvo atskirtos viena nuo kitos. Viena palikta kaip pagrindinė, o kita tiesiog numarinta. Nepatinka man toks politinis procesas, kuomet viena iš alternatyvų pateikiama kaip pagrindinė ir viskas sukasi tik apie ją“, – teigė G. Nausėda.

Pavojų keliančiųjų sąrašuose – ir rusiškos, ir lietuviškos pavardės

Prezidentas patikino, kad jam yra žinomos Lietuvos rusakalbių nuotaikos, tačiau jos esą „nėra apibūdinamos vienu žodžiu“.

„Aš manau, kad vis dėlto rusakalbių bendruomenė dar yra pakankamai priklausoma nuo tos informacijos, kuri plūsta iš propagandinių kanalų Rytuose. Bet aš neskirstau žmonių pagal tautybes, nes žinau, kad Valstybės saugumo departamento sąrašuose, kur nurodyti žmonės, keliantys pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, yra daugybė lietuviškų pavardžių. Tos lietuviškos arba rusiškos pavardės nieko nepasako apie žmogų. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad jo gerovė jo ateitis priklauso ir nuo pačios valstybės ateities. Aš nežinau, kaip gali žmogus, nesvarbu, kokios tautybės jis būtų, linkėti blogo valstybei, kurioje jis pats gyveno. Tai tada tokiam žmogui logiškiausia išvada būtų palikti tą valstybę. Bet jeigu žmogus jos nepalieka, reiškia, jis sieja savo ateitį su tos valstybės ateitimi. Tai va, šitoje vietoje aš manau, kad mes tikrai tą dialogą turime labai branginti, puoselėti. Visos tautybės Lietuvoj gyvenančios yra mūsų turtas. Tiktai mūsų atsakomybė yra išnaudoti tą turtą taip, kad valstybei būtų gerai. Čia žinot, kaip brangus muzikos instrumentas – gali stygas nutraukti negrabiai pirštais, bet gali pamėginti pasiekti, kad tas instrumentas skambėtų gražioje dermėje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis pripažino, kad rusiška propaganda sukuria didžiulę konkurenciją, nes ši valstybė ištobulino demagogijos ir propagandos meną tie, „kad ir Gebelsas galėtų pavydėti“.

„Be abejo, kad turime rimtą priešininką, rimtą oponentą propagandiniame lauke. Ir tai reikia vertinti labai rimtai. Bet svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais. Ir galbūt tik tokiu būdu mes galime priartinti juos ir tiesiog jie natūraliai integruotųsi į mūsų visuomenę“, – sakė G. Nausėda.

Primena „liberum veto”

Paklausus, ar nemano, jog Europos Sąjungai, pastaruoju metu tapusiai vienos Vengrijos įkaite, gresia Abiejų Tautų Respublikos, žlugusios ir dėl ilgą laiką galiojusio liberum veto, likimas, G. Nausėda tai pavadino labai geru klausimu.

„Aš kalbėjau Berlyne, kuomet buvome susitikę strateginio dienotvarkės klausimais tokiose mažose grupelėse ir skirtingose sostinėse diskutavome EVT vadovai, ir aš lygiai tą patį užsiminiau apie Dviejų Tautų Respubliką. Ir mane nustebino kancleris Šolcas ir pats Viktoras Orbanas, kurie puikiai žino, kas atsitiko po to. Bet kur link aš vedžiau, kad tas vienbalsis aiškumo principas mažoms valstybėms yra labai būtinas. Tai yra mūsų galimybė balsuoti lygiagrečiai ir turėti lygiai tokio pat svorio, kaip didžiosios valstybės. Taip, šiuo metu yra nemažai diskutuojama ir gana stipriai vyksta spaudimas pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo. Ir tą idėją daugiausia populiarina didžiosios valstybės. Tai Viktoras Orbanas, piktnaudžiaudamas tuo vienbalsiškumo principu, iš esmės jį silpnina ir prideda balsų tiems, kurie sako, kad jo reikia atsisakyti. Nes, žiūrėkit, Europos Sąjunga tampa nefunkcionali ir negali priimti sprendimų. Tam tikra prasme pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes Vengrija yra tarp tų šalių, kurios griežtai pasisako prieš vienbalsiškumo principo panaikinimą. Ar jis tai supranta? Aš manau, kad jis pakankamai išmintingas, kad suprastų tai, ką daro, bet jis vis tiek tai daro. Reiškia, veikia kiti motyvai ir aš manau, kad atsakymo reikia ieškoti tame, kad į vidaus politiką daugiau jis yra orientuotas. Bendrijos tikslai yra antriniai palyginti su vidaus politikos tikslais, kurie dominuoja. Tuo tarpu mes galvojame, kaip pasiekti rezultatų Ukrainos prasme, nes Ukrainos sėkmė yra visos Europos Sąjungos sėkmė. Mums tai atrodo savaime suprantama. Deja, tai neatrodo savaime suprantama vienam, sėdinčiam prie stalo“, – kalbėjo G. Nausėda.

17 Comments

  1. Jonukas iš ten

    Atvažiavo mesijas, visa žinis. Naujas keiksmažodis nuosėda!

    Reply
    • Anonimas

      …pasakė Jonukas kvailiukas

  2. Lt

    Eilini karta paistalai, is tuscio i kiaura. O su ta ukraina jau tikrai uzkniso. Ar ne pirma reikia pasirupinti saviskiais, o tada taskytis i kaire ir i desine. Ar mazai dar padaryta nuolaidu ukrainieciams pradedant nuo negaliojanciu jiems teisiu ir apgyvendinimo Lt zemej, o jie atvyke linksminasi musu moketoju saskaita.Pazistu ir stebiu kai kurias atvykusias seimas:geria, ruko, puosiasi nuosavu namu kiemus taip kad dar kitas lietuvis tiek neturi. O lietuviai mirsta is bado arba pervarge nuo nerealiu mokesciu, kad galetu valstybes islaikomi taskytis

    Reply
    • Anonimas

      Klausyk, pasauliu nepatenkintas Lt veltėdi, baik dejuoti ir bezdėti, eik dirbti, darbo rinkoje pilna laisvų vietų.

  3. Oleg

    Rosiasi rinkimams ir tik . Kaip ir visi politikai,išvažiuos ir jau mašinoj izmirs,paukščiukas pastatytas.

    Reply
  4. plius minus

    Norėčiau pagirti ir Martyną Vainorių , kuris taip greitai ir teisingai sureagavo, ko Lietuvos spauda nepadarė dar iki šiol… Gal mes nemieli ir viskas tik Vilniuje turi vykti .
    Žinia Kalėdinė. Ačiū.

    Reply
  5. plius minus

    Štai čia Prezidentas iš Klaipėdos. Balsuosiu už G. Nausėdą tikrai. Nesvarbus kas benutiktų . Drąsus Prezidentas ir jo pareiškimas labai ir labai Prasmingas ir laiku.
    Latakui manau jau dabar gėda ir už neturėjimą pozicijos šiuo kl. ir už savo dizaino , kuriant naują KVJUD ženklą, sugebėjimus….

    Reply
  6. Memelender

    Prezidentas daro prieš rinkimimį šou ir viskas.

    Reply
  7. Judas

    Vaitkus šildėdi savo palapinėse kai vadovavo direkcijai, o dabar primeta mėstelėną..

    Reply
  8. Miestietis

    Džiugu, kai tai, apie ką miesto gyventojai kalba jau eilę metų, galiausiai pasakoma ir mero bei prezidento lūpomis. Klaipėda yra ne vien valstybės melžiama karvė – uostas. Klaipėda yra uostaMIESTIS. Pagaliau vyksta pokyčiai ir marių kratinė taps pasiekiama žmonėms. O kad taip sugrąžinti praėjusio amžiaus laikus – promenadą palei marias iki pat baltojo švyturio… Deja uostas uzurpavo viską.
    Be abejo jei ne ruZkiai užpuolę Ukrainą ir sankcijos uždariusios belaruZiškas trąšas, uostas buvo numatytas plėsti.
    Palinkėsiu, atvėrus kratines miestiečiams ir atstatčius Jono bažnyčią, toliau pasvarstyti apie Anglikonų bažnyčios vietos įamžinimą arba net atkūrimą

    Reply
    • V ir Gis

      Jei Kolumbas nebūtų atradęs Amerikos, manau indėnai neturėtų savo interesų Ukrainoje…

    • To v

      Karą sukėlė fašistinė Rusija.

    • >Miestietis

      Jūs turbūt suprantate, kad rūpestis čia ne miestiečiais ar miesto svečiais. Rūpinamasi čia „Memelio miesto” aplinkos gerinimu, nes į naująsias statybas yra sumerkti dideli Vilniaus grietinėlės pinigai.

  9. Pagarba

    Arvydas Vaitkus – kai miesto meras su komanda tikrai nori ir siekia pokyčių, tai ir prezidento ausys išgirsta. Dabar didžioji bėda Latakas- su savo paskutiniu „žaliu” uostu europoj.

    Reply
    • Pagarba Prezidendui

      Prie ko čia Vaitkus. Straipsnis apie tai ką pasakė atvykęs į Klaipėdą Lietuvos Ptezidentas.

    • Pagarba merui

      Prezidentas nežino ko nori klaipėdiečiai , o meras Vaitkus žino. Todėl prezidentas ir išgirdo . Elementaru .

    • To pagarba merui

      Aha, supermeras labai gerai žinojo, kad skulptūrų parke prie Udovickio namo klaipėdiečių vaikams ” nereikia” krepšinio aikštelės.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Pradėta Uosto direkcijos laivyno bazės statyba

Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, Marių gatvėje, prasidėjo Uosto direkcijos laivyno bazės statyba. Darbų pradžia paženklinta kapsulės su laišku ateities kartoms ...
2024-04-18
Skaityti daugiau

ELTA

Virtualioje platformoje ragina užduoti klausimus kandidatams į prezidentus

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ nuo antradienio gyventojus kviečia šalies vadovo posto ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

ELTA

Likus mažiau nei mėnesiui iki prezidento rinkimų – pokyčiai reitingų lentelėje

Iki šalies vadovo rinkimų likus mažiau nei mėnesiui, reitingų lentelėje – pokyčiai, vertinant kandidatų į prezidentus lyderius. Kaip rodo naujausia ...
2024-04-15
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This