Trečiadienį, kai turėjo baigtis terminas pateikti pasiūlymus dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos įrengiant po ja požeminį garažą, uostamiesčio savivaldybė paskelbė, kad Klaipėdos apygardos teismas dar gruodžio 15 d. sustabdė procedūras.

Miesto meras Arvydas Vaitkus sako jau įžvelgiantis ir sąmoningą šio projekto stabdymą. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybė viešai pranešė, kad pasiūlymų pateikimo terminas nukeliamas iki kitų metų sausio 31 dienos. Tačiau skelbime rašo, jog tikėtina, jog tai  yra ne galutinis šio termino nukėlimas, nes neaišku, kiek galios teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – konkursinių procedūrų sustabdymas iki įsiteisės sprendimas byloje. 

Tai yra jau trečias konkursas dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos. Jis buvo paskelbtas lapkričio 17-ąją, tačiau patikslinimai viešojo pirkimo dokumentuose padaryti lapkričio 27 dieną. Paskutiniai atsakymai į klausimus buvo paskelbti lapkričio 30 dieną.

Pirmasis skelbtas rangovo paieškos konkursas žlugo suinteresuotiems asmenims užvertus savivaldybę beveik 100 klausimų ir prašymų paaiškinti dokumentaciją. Tuomet savivaldybei teko pripažinti, kad reikėjo keisti esmines sąlygas. Antrąjį konkursą teko nutraukti, nes vienas iš potencialių rangovų pastebėjo, jog archeologiniams tyrinėjimams skirta nemotyvuotai mažai laiko. Kadangi šis parametras taip pat yra esminė konkurso sąlyga, pirkimo procedūras vėl teko nutraukti. Trečią kartą paskelbto konkurso sąlygose nurodyta, kad archeologijos atlikimo tyrimų, plieninės spraustasienės sukalimo, pamatų (gręžtinių polių ir rostverkų) įrengimo terminas – 16 mėnesių nuo savivaldybės sutarties su rangovu įsigaliojimo.

„Nesant skirto finansavimo, perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudarius sutartį, turi teisę ją nutraukti”, – rašoma pirkimo sąlygose.

Trečiadienio rytą su žurnalistais susitikęs meras, paklaustas apie šio projekto eigą, teigė manantis, jog tai jau gali būti sąmoningas stabdymas. Esą viską jau buvo galima išsiaiškinti ir per anuos du konkursus. Visgi A. Vaitkus nesiėmė svarstyti, kieno tai gali būti interesas – ar kurių nors statybininkų, ar tiesiog tokio projekto priešininkų, galimai veikiančių per potencialius rangovus. 

ATNAUJINTA. Skundą teismui dėl šio konkurso pateikė UAB „Inti“. Ji prašo panaikinti šešias konkurso sąlygas (tarp kurių ir konkretūs reikalavimai patirčiai) pripažinti neteisėtomis ir nutraukti jo procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamasis ir minėtasis punktas dėl teisės nesudaryti sutarties neturinti finansavimo.

Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai.

Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.

2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto Tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė.

Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.

2018 m. miesto Taryba pritarė sutarčiai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią įsipareigojo iki 2021 metų I ketvirčio po Atgimimo aikšte įrengti rekonstruojamam teatro pastatui reikiamas 116 automobilių stovėjimo vietų. Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių – 2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų.

Miesto Tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. 2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų.

Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. eurų.

Pagal naująjį už beveik 164 tūks. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą preliminari tokios aikštelės kaina padidėjo iki 20,3 mln. eurų, tačiau kartu suplanuota įrengti daugiau stovėjimo vietų – nebe 157, o 231. Vienos vietos automobiliui požeminiame garaže kaina sumažėjo nuo 67 635 iki 60 413 eurų. 

Antžeminį aikštės rekonstrukcijos projektą už 12 tūkst. eurų užbaigė bendrovė „Cloud architektai”.

ISTORIJA

Atgimimo aikštė vietoje II pasaulinio karo metu nukentėjusio buvusio Biržos gatvės užstatymo šioje vietoje buvo suformuota pirmaisiais pokario metais. 1955 m. ant betoninio postamento tuomet Tarybų aikšte vadintoje erdvėje buvo iškelta proletariato internacionalizmą simbolizavusi skulptūrinė kompozicija – susikibę juodaodis, azijietė ir baltaodis.

1975 m. buvo parengtas aikštės rekonstrukcijos projektas pritaikant ją Lenino skulptūros statybai – pastaroji buvo atidengta po metų, aikštė gavo proletariato vado vardą.

Lenino skulptūra buvo demontuota 1991 m. rugpjūčio 23-ąją po nesėkmingo Maskvos pučo.