Albertui Einšteinui priskiriamas posakis „Begaliniai yra tik du dalykai: Visata ir žmonių kvailumas. Bet dėl Visatos nesu tikras“. Aišku, kad jis nejuokavo. Nors tai lyg ir senokai pasakyta, bet ir dabar tenka vėl kartoti.

Istorikai susidūrė su rimta problema: ar reikia bausti už veiksmus tuos, kurie taip darė prieš šimtus metų. Iliustruosiu faktais: kova Europoje ir Amerikoje prieš vergovę viduramžiais. Verčiami paminklai, vienos valstybės verčia kitas atsiprašyti, kartais reikalauja kompensaciją, už tai kad buvai užėmęs žemes Afrikoje prie tuos šimtmečius.

Iš JAV parlamento rūmų šalinami valstybės įkūrėjų biustai, nes anie tais laikais buvo vergvaldžiai. Minios nepagailėjo vergais prekiavusio Edwardo Colstono, kurio statula Bristolyje, Anglijoje, buvo nuversta ir įmesta į uosto kanalą. Bostone demonstrantai nupjovė galvą italų keliautojo Kristupo Kolumbo statulai, kurio kelionės į Ameriką atvėrė kelią kontinento tautų kolonizavimui ir išnaudojimui. Galima palyginimui tęsti Black Lives Matter judėjimą, kurio prieglobstyje vyko parduotuvių niokojimai ir net apiplėšimai.

Ne mažesnę nuostabą kelia ir požiūris bei reakcija į emigraciją. JAV ir Europa sukūrė neblogas socialines sistemas, garantuojančias aukštą (palyginus su kitais žemynais ar šalimas) gyvenimo lygį, todėl radosi galybės norinčių jau dabar pasinaudoti jų pasiekimais. Pietų Europos šalys niekaip negali „atstumti“ perbėgėlių srauto. Prieš kelis dešimtmečius propaguojamas multikultūralizmas Švedijoje bei Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje patyrė fiasko. Nesugebėjimas spręsti šią problemą sukelia visuomenės radikalėjimą ir įnirtingas kovas tarp politinių jėgų. Visuomenės pasidalijimas į priešingas stovyklas artėja prie pilietinio karo nuostatų. Nesprendžiamos problemos tik gilėja ir visada turi nepageidaujamų pasekmių.

JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) metinėje ataskaitoje „Pasaulinės priverstinio gyventojų persikėlimo tendencijos 2022“ nurodyta, kad 2022 m. pabaigoje dėl karo, persekiojimo, smurto ir žmogaus teisių pažeidimo perkeltų žmonių skaičius pasiekė rekordinį 108,4 mln. skaičių, t. y. 19,1 mln. daugiau nei metais prieš tai. Tai didžiausias kada nors buvęs padidėjimas.

Peržvelkime vieną pavyzdį. Nepaisant pakartotinių pranešimų apie paliaubas, intensyvios dviejų karinių grupuočių kovos, įsiplieskusios balandžio 15 d. Sudano sostinėje Chartume ir greitai išplitusios į kitas šalies dalis, tęsiasi. Civiliams, patekusiems į kryžminę ugnį, pasekmės buvo katastrofiškos. Daugiau nei 5 milijonai žmonių turėjo palikti savo namus, kad išvengtų žiauraus smurto, dauguma sveikatos priežiūros įstaigų nebeveikia, o badas ir ligos didėja. Priminsiu, kad Gazos sektoriuje gyveno mažiau nei du milijonai žmonių. Per šiuos kelis mėnesius po spalio 7 dienos banditiško Hamas išpuolio JT priėmė ne vieną rezoliuciją. Dėmesio itin daug. O apie Sudano karą ir milijonus (daugiskaita) pabėgėlių tik prisiminimai. Kovos sukėlė humanitarinę ekstremalią situaciją tiek Sudane, tiek platesniame regione, kuriems jau prieš prasidedant paskutinei krizei buvo sunku susidoroti su masiniu gyventojų perkėlimu, ekonomine suirute ir klimato sukrėtimais.

Dar ryškesnis faktas: Mianmare (buvusi Birma) 2017 metais įvyko didžiausia „išvalymo“ akcija, nukreipta prieš rohinjus. Jos metu šiai etninei grupei priklausantys asmenys kariuomenės buvo žudomi, vykdyti grupiniai prievartavimai, ištisi rohinjų kaimai buvo sudeginti, rohinjų turėtos žemės ir verslai – nacionalizuoti. Dauguma žmogaus teisių aktyvistų agresiją prieš rohinjus iš karto įvardijo kaip genocidą.

Nors Jungtinės Tautos yra pasaulinė organizacija, tačiau jos veiksmingumas per dažnai lygus nuliui. Dėmesys krypsta ne ten, kur didesnės problemos, o ten, kur didesni pinigai. Tai tampa sunkiai suprantama net turint kiek proto.

Čia lyg ir toli nuo mūsų. Bet ir mūsų valstybėje epidemija taip pat vyksta. Tai vienur, tai kitur išlenda koks veikėjas ir puola aiškinti, kad J. Marcinkevičiaus buvo kolaborantas ir nėra vertas pagarbos. Randa kūrinį, kurį paaiškina savaip, o po to daromos globalios išvados. Labai panašus ir antiskiepų judėjimas, kuris kilo ne taip seniai ir vis dar gyvas. Nesvarbu, kad medikai mano vienaip, jie tvirtina priešingai. Panašu į situaciją psichiatrijos ligoninėje, kai pacientai nusprendžia, kad jie sveiki.