Sausio 1-osios vidurdienį Kristijono Donelaičio aikštėje kelios dešimtys klaipėdiečių tradiciškai susirinko paminėti šio išskirtinio lietuvių poeto gimtadienio.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Leisdami mikrofoną per rankas kai kurie susirinkusieji dalinosi įvairiomis savo mintimis ir apie K. Donelaitį, jo kūrybą, ir apie šią jau kelis dešimtmečius gyvuojančią tradiciją.
Rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė atėjusiems linkėjo vienybės, liuteronų kunigas Reinholdas Moras – su viltim statyti ateitį, mokslų daktaras Sigitas Kudarauskas – kad Klaipėdoje nebūtų vilkų provininkų, apie kuriuos rašė K. Donelaitis. Sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, pastaraisiais metais vis ateinantis pagerbti K. Donelaičio.
Šįkart trumpą meninę programą pristatė ir trys Vytauto Didžiojo gimnazijos, sovietmečiu turėjusios K. Donelaičio vardą, mokiniai.
Savo ruožtu skulptorius Adomas Skiezgelas pasidalino mintimis apie šios aikštės dabartį ir galimą jos sutvarkymą. Pasak jo, kardinalių pokyčių čia tikrai nereikia, bet dabar trūksta pagarbos jausmo.
„Bijočiau paliesti tą, ką Šadauskas yra padaręs“, – apie buvusį vyriausiąjį miesto dailininką Petrą Šadauską, prieš 50 metų suprojektavusį šią aikštę, sakė skulptorius.
„Atvira Klaipėda“ praėjusią savaitę rašė, kad nors idėją rekonstruoti puoselėjęs Labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste” šią vasarą parengtus projektinius pasiūlymus tiesiog padovanojo savivaldybei, miesto valdžia jokių planų ką nors daryti čia kol kas neturi.
Pasak Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, strateginiame veiklos plane, skirtame laikotarpiui iki 2026 metų, jokių darbų šioje aikštėje nėra numatyta.
„Vienas iš komitetų kėlė klausimą, kad galbūt reikėtų imtis ir tokių darbų. Po naujųjų bus svarstomi visi pasiūlymai dėl šio plano keitimo, galbūt tada bus pritarta ir tokiai iniciatyvai“, – paaiškino tarnautoja.
INFORMACIJA
Knygoje „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ rašoma, kad susirinkimai sausio 1-osios vidurdienį, K. Donelaičio gimtadienio proga, šioje aikštėje buvo pradėti žurnalisto, kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus, Romualdo Bloškio, Aleksandro Žalio ir Rimanto Černiausko iniciatyva 1989-aisiais, poeto 275-ojo gimtadienio proga.
Pabrėžiama, kad čia kasmet žmonės renkasi savo noru, be jokių skelbimų ir raginimų.
Renkasi prie Donelaičio, o visus medžius savivaldybė su Projektu nori iškirsti. Nei vienas neateina ginti Donelaičiui sodintus medžius. Šlykštu.
Eikit kovoti už Donelaičio medžius. Iškirs visus, o necsitrainiokit ten be reikalo.
Šiemet skvero rekonstrukcijos stūmėjai prie Donelaičio nepasirodė (pernai – taip, aktyviai agitavo, dėl to pasipiktinęs tūlas Nezabitauskas net nepozavo bendroje nuotraukoje). Šiemet atvirkščiai – gerbiamas architektas Skiezgelas, straipsnyje pavadintas skulptoriumi, ragino nedarkyti skvero, bet skaitykit, apie tai rašo ir reportažo autorius.
Nors pats negalėjau dalyvauti, esu dėkingas, jog žmonės kasmet renkasi ir dalyvauja, mini, pažymi. Smagu ir tai, jog meras randa laiko prisijungti. Šaunuoliai žurnalistai, kurie ne tik rašo apie tai kas „populiaru” ir traukia geltonos spaudos mėgėjus atbukusius tautiečius. Reikia daugiau dėmesio vertybiškai teisingam turiniui. Ačiū