Klaipėdos miesto savivaldybei atsisakius statyti sporto ir pramogų kompleksą apleistoje II vandenvietėje, Paryžiaus Komunos gatvėje,  koncesijos būdu statyti sporto kompleksą savo miestelyje rengiasi Klaipėdos universitetas.

Paskelbtoje rinkos konsultacijoje nurodoma, kad koncesijos sutartis galiotų 17 metų nuo jos įsigaliojimo dienos. Galima koncesijos sutarties kaina neskelbiama.

Teigiama, kad įgyvendinus projektą bus sukurta sporto salės infrastruktūra, skirta Klaipėdos universiteto poreikiams. Taip pat koncesininkas galės savo rizika ir poreikiams suprojektuoti ir pastatyti papildomą sporto infrastruktūrą – futbolo maniežą, ledo areną ar kitus sporto paskirties statinius, kuriuose galės vykdyti komercines veiklas.

„Koncesininko rizika sukurta sporto infrastruktūra (išskyrus sporto salės infrastruktūrą, skirtą Klaipėdos universiteto poreikiams) po sutarties pabaigos liks koncesininko nuosavybėje. Privačiam subjektui bus perduodama statinių projektavimo, statybos ir įrengimo darbai, statinių administravimo, jų priežiūros bei kitos paslaugos”, – rašoma paskelbtuose dokumentuose.

Konsultacijos tikslas – gauti suinteresuotų rinkos dalyvių nuomonę dėl pagrindinių pirkimo dokumentų sąlygų: minimalių tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymų vertinimo kriterijų, techninės specifikacijos nuostatų, esminių projekto įgyvendinimo reikalavimų, dėl kurių nebus vedamos derybos.

Klaipėdos universitetas nurodo, kad panaudos sutarties pagrindu valdo 23, 5848 hektarų valstybinės žemės sklypą Herkaus Manto g. 84. Čia „leistinas pastatų aukštis – 7/26  (aukštai/metrai) nuo esamo žemės paviršiaus, užstatymo intensyvumas – 1,5,  užstatymo tankumas – 0,36”. Naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. 

Projektui įgyvendinti universitetas numatė 2,7501 ha žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis – sporto veikla. Į sklypo teritoriją nėra atvestos komunikacijos. Apie 1,2 ha šio sklypo būtų skirta universiteto sporto salei statyti, o 1,55 ha teritorija – koncesininko sporto infrastruktūrai statyti.

Teigiama, kad pagrindinis koncesijos tikslas – „gerinti Klaipėdos universiteto studijų kokybę, sukuriant studentų poreikius atitinkantį sporto kompleksą bei sudaryti sąlygas sporto komplekso lankytojams didinti fizinį aktyvumą, o taip pat visą sutarties galiojimo laikotarpį siekti paslaugų efektyvumo, kokybės gerinimo ir racionalaus sporto komplekso naudojimo ir valdymo”.

„Atvira Klaipėda” anksčiau pranešė, kad Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus ne vieną kartą sakė, jog mano, kad neverta koncesijos būdu buvusioje II vandenvietėje, Paryžiaus Komunos gatvėje, statyti sporto ir laisvalaikio komplekso. Tačiau praėjusių metų liepos mėnesį jis savivaldybės tarybai pateikė projektą dėl tokios sutarties vykdymo naujomis sąlygomis. 

Jame buvo numatyta, kad nauja metinė savivaldybės mokėtina suma sudarytų 1,404 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio – 200 tūkst. eurų daugiau nei sutarta anksčiau. O metinis mokėjimas nominalia (indeksuota) verte visam koncesijos laikotarpiui išaugtų nuo 43,7 iki 51 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybė ir UAB „Partnerystės projektai septyni” koncesijos sutartį pasirašė 2022 metų pabaigoje. Tiesa, tuomet buvo sutarta, kad  ji įsigalios tik tuo atveju, jei koncesininkui parengus naują finansavimo modelį Klaipėdos miesto taryba pritars padidėjusiems naujai perskaičiuotiems koncesijos kaštams.

Bet praėjusių metų liepos pabaigoje nė vienas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys nepritarė A. Vaitkaus pasiūlytam sprendimo projektui dėl gerokai pabrangusios koncesijos sutarties statyti sporto ir laisvalaikio kompleksą buvusioje II vandenvietėje. Opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai nebalsavo, 17 tarybos narių pasisakė prieš, susilaikė buvęs meras Vytautas Grubliauskas. 

Meras tuomet  pripažino, jog būsimasis koncesininkas nutarė nebetęsti projekto, nes „stebi, kas vyksta aplinkui, ir tai juos paskatino projekto nebetęsti”. Tačiau Artūras Klangauskas, UAB „Partnerystės projektai septyni” vadovas, tokio teiginio „Atvirai Klaipėdai” nepatvirtino. Pasak jo, tai miestas pats turi nuspręsti, ar jam tokio objekto reikia.