Neringos savivaldybė tyliai paskelbė daug politinių aistrų kėlusį aukcioną, kurio metu mažiausiai už milijoną eurų tikisi parduoti pusę šiltnamio, esančio Nidoje, Taikos g. 45.

Žinia, kurorto valdžia neslėpė, jog tikisi, kad šį aukcioną laimės bendrovė, kuri dalyvautų įgyvendinat Švedijos telekomunikacijų kompanijos „Eastern Light“ tarptautinį projektą Baltijos jūroje įrengiant šviesolaidžio kabelį.

Atitinkamus sprendimus dėl šiltnamio perėmimo iš biudžetinės įstaigos „Komunalinio turto valdymas“ savivaldybės balansan ir pusės jo pardavimo aukcione Neringos taryba priėmė pernai birželį. Šio posėdžio metu netruko ilgų ir gan aštrių diskusijų.

Tada meras Darius Jasaitis tikino, kad esą ties tuo projektu dirbta apie trejus metus, neva buvo išanalizuota ne viena vieta, tačiau nė viena iš jų dėl įvairių priežasčių netiko. Anot mero, Tarybai toks sprendimas buvo teikiamas dėl to, kad ji esą „turi gauti išgrynintą produktą“.

Dėl tokio sprendimo abejoję Tarybos nariai dėstė nuogąstavimus, kad aukciono metu gali ateiti visai kiti investuotojai nei norima, o net ir tų pačių, kurie pageidaujami, planai vėliau gali keistis. Kalbėta, kad įsileidus į šią teritoriją dar vieną savininką jis visada turės pirmenybę sprendžiant su ja susijusius klausimus. Buvo abejojama ir dėl to, ar savivaldybė nesusidurs su teisminiais procesais būtent dėl noro nustatyti pradinę milijono eurų kainą. Esą galiausiai visiškai nebuvo pateikta argumentų, kodėl ši teritorija miestui yra nereikalinga, o jos vientisumas esantis didelė vertybė.

Visgi meras aktyviai gynė tokią iniciatyvą ir tikino, kad sklype yra apsčiai vietos, kur galima perkelti šiltnamį ir toliau auginti reikiamas gėles. Anot jo, tokio sandorio tikslas yra „įsmeigti vėliavą, kuri gintų šią teritoriją su tarptautiniais partneriais“.

„Atviros Klaipėdos“ duomenimis, tokiai valdžios idėjai priešinosi ir kai kurie neringiškiai. Tarybos posėdžio metu abejones reiškė tuometinė „Komunalinio turto valdymo“ kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Ji akcentavo, kad tai yra vienintelė tokia teritorija mieste ir būtent jos vientisumas yra jos vertė. Esą jei netinka, kaip ji dabar eksploatuojama, reikėtų keisti tai, o ne turtą parduoti.

„Yra visi gamtiniai procesai, judame gamtinio tvarumo link, nežiūrėkit kąsniais į mūsų vykdomą veiklą“, – ragino ji.

Švietimo, kultūros, sporto, socialinės apsaugos, sveikatos ir kurorto reikalų komiteto posėdžio metu tuometinė įmonės direktorė Danguolė Seselskytė irgi tvirtino mananti, jog ši teritorija gali būti naudinga bendruomenei, ateityje gali kurti pridėtinę vertę, nebūtinai atnešančią didelius pelnus. Anot jos, po tokio sandorio vertinga teritorija bus tiesiog sugadinta.

Visgi didesnės dalies politikų visi šie argumentai neįtikino – Tarybos posėdžio metu 8 balsavo už, prieš buvo 7. Lygiai taip pat balsai pasiskirstė dėl šio turto pardavimo aukcione.

„Miesto opozicijos įsitikinimu, toks sprendimas mažų mažiausiai trumparegiškas. Taip, trumpalaikė finansinė nauda iš tokio sandorio galbūt ir bus. Tačiau kalba eina ne apie trumpalaikę, o ilgalaikę – bent 10-15 metų miesto perspektyvą. Net jei dabar už parduotą šiltnamį ir žemę Neringa gaus apie milijoną eurų ar daugiau, tokie pinigai prie dabartinės infliacijos greičiausiai bus greitai „suvalgyti“ ir vargu ar už juos bus spėta ką nors vertingo įsigyti. Juo labiau, kad ir pats meras rišliai taip ir negalėjo pasakyti, kam ir kaip administracija planuoja panaudoti už parduotą šiltnamį su žeme gautus pinigus. Tuo tarpu žemės, juo labiau savivaldybės valdomos, Neringoje tikrai nepadaugės. Po šio sandorio sumažės ir vietos komunalininkų nekilnojamojo turto ūkis. Tuo tarpu komunalinių paslaugų poreikis mūsų specifinėje savivaldybėje, ko gero, su metais tik augs, matant, kaip sparčiai pusiasalyje kasmet daugėja gyvenamojo būsto savininkų. Akivaizdu, kad būsto priežiūros, infrastruktūros aptarnavimo poreikis savivaldybėje kasmet tik didės, o dėl sudėtingos logistikos tokių paslaugų sulaukti, kad ir iš tos pačios Klaipėdos – sunkiai tikėtina. Ar ateityje savivaldos komunalininkai, turėdami „apkarpytą“ nuosavybę, bus pajėgūs vykdyti jiems keliamas užduotis, klausimas retorinis“, – rašė Neringos savivaldybės tarybos opozicija liepą išplatintame savo pranešime.

Galiausiai kurorto valdžia paskelbė ir pusės šiltnamio aukcioną, tačiau tai buvo padaryta gana tyliai – nei savivaldybės naujienų, nei skelbimų skiltyse informacijos apie tai nėra. Tik skiltyje „Viešojo aukciono būdu parduodamas turtas“ galima rasti sakinį „Parduodama ½ dalis šiltnamio Taikos g. 45, Neringa“. Tai yra aktyvi nuoroda, nuvedanti į puslapį evarzytynes.lt.

Minėtojo komiteto posėdžio metu Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys tvirtino, kad aukciono sąlygos esą bus surašytos taip, kad kaip geriausiai savivaldybei, esą bus ir specialių sąlygų, tačiau nieko tokio specifinio šiame skelbime nėra – tik nurodoma, kad turtą įsigijęs asmuo turės sudaryti su Neringos savivaldybe bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pradinė 318 kv. m šiltnamio dalies kaina – milijonas eurų. Aukciono dalyvis turi sumokėti 100 000 Eur siekiantį garantinį įnašą.

Registracija į šį aukcioną prasidės sausio 15-ąją ir tęsis iki sausio 16-osios vidurnakčio. Pats aukcionas vyks nuo sausio 19 d. 9 val. iki sausio 22 d. 14 val.