Ekspertai: atnaujinti geoterminės jėgainės Klaipėdoje veiklą įmanoma

Verslas

Klaipėdoje surengta diskusija dėl geoterminių išteklių panaudojimo galimybių, kurioje savo įžvalgomis dalijosi didžiulę patirtį geoterminės energijos išteklių srityje turintys mokslininkai iš Islandijos, Šveicarijos, Belgijos, Lenkijos. Juos čia sukvietė miesto siekis išsiaiškinti, ar įmanomi būdai atgaivinti ir įveiklinti prieš keletą metų bankrutavusios vienintelės Klaipėdoje geoterminę energiją tiekusios „Geoterma“ įrengimus, esančius LEZ teritorijoje. Kitas galimas žingsnis – ieškoti finansinių galimybių panaudoti geoterminę energiją, kuri, ekspertų nuomone, turi gerą potencialą.

Savivaldybės nuotr.

Daugiau nei 21 mln. Eur vertės projekto, kuris buvo įtrauktas į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, veikla sustabdyta 2017 m. kovo 1 d. Vyriausybei sutikus bendrovei „Geoterma“ priklausiusį turtą savivaldybės taryba 2022 m. perdavė centralizuotą šilumą miestui tiekiančiai įmonei ‚Klaipėdos energija“.

Miesto planuose – siekis perimtą prieš du dešimtmečius įkurtos įmonės turtą panaudoti šilumai gaminti ir tiekti ją į centralizuotus tinklus, kuriais šiluma atkeliauja į miesto daugiabučius. Lygiagrečiai miestą domina, jei tik pavyktų atgaivinti įmonės veiklą, geoterminio vandens panaudojimo galimybės.

„Lenkijoje geoterminės energijos panaudojimą skatina ir remia valstybė pagal ilgalaikę iki 2040 m. numatytą nacionalinę programą. Investicijos į geotermines jėgaines yra didžiulės, būtina ieškoti finansavimo galimybių iš įvairių atsinaujinančiai energetikai skatinti skirtų tarptautinių fondų bei programų”, – pranešime cituojamas Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Beje, sprendimų, kaip galėtų būti panaudotas „Geotermos“ turtas, pasitelkus mokslininkus, pradėta ieškoti jau anksčiau. Klaipėdos miesto mero potvarkiu 2023 m. rugsėjį buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti situaciją dėl geoterminės jėgainės panaudojimo Klaipėdoje, numatyti perspektyvas ir pateikti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų.

Šiuo klausimu miesto savivaldybė teigia tampriai bendradarbiaujanti su „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos universitetu, šįkart į uostamiestį sukvietusi geoterminių išteklių srities ekspertus.

Išsamią uostamiesčio geoterminės jėgainės analizę atlikęs mokslininkas Frederic Guinot (Šveicarija) yra įsitikinęs, kad yra technologinių sprendimų, kurie leistų įveiklinti „Geotermos“ palikimą, kad šis projektas, kažkada didžiulė ir vis dar pažangi investicija, imtų veikti. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie technines priežastis, kurios neleido eksploatuoti geoterminės elektrinės kaip to buvo tikėtasi.

Beata Kepinska, IGA Mineralų ir energetikos ekonomikos tyrimų instituto docentė, Lenkijos geotermijos draugijos narė, dalijosi didžiuliais Lenkijos pasiekimais perspektyvios geoterminės energijos panaudojimo srityje. Kaimyninėje šalyje yra kelios dešimtys veikiančių ir tik pradėtų geoterminės energijos projektų, kurių bendra  vertė siekia 12 milijardų zlotų. Dažno lenko gyvenime geoterminė energija jau seniai tapo plataus naudojimo kasdienybės dalimi (geoterminis vanduo naudojamas patalpų šildymui, balneologijoje, kosmetikos gamyboje, poilsio ir rekreacijos srityse, gėlininkystėje, žuvininkystėje, šiltnamiuose ir kt.).

Patirtimi su klaipėdiečiais pasidalijo mokslininkas Gudni Axelsson iš Islandijos. Ją jis sukaupė daugiau nei keturis dešimtmečius dirbdamas geoterminės energijos projektuose skirtingose pasaulio vietose. Mokslininkas įsitikinęs, kad nors geoterminę energiją jau dabar naudoja 88 pasaulio šalys, šių išteklių panaudojimas turi milžinišką potencialą. Ypač spartus jo augimas pastebimas per pastaruosius penkerius metus ir daugiausia – sparčiai populiarėjančių šilumos siurblių dėka. Geoterminis šildymas, inovatyvus ir patogus šildymo būdas, pagrįstas atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimu, atranda vis daugiau prijaučiančių vartotojų ir Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos, rinkoje. Tačiau pas mus vis dar mažai informacijos apie plačias geoterminių išteklių panaudojimo galimybes. G. Axelsson kalbėjo apie šalyje organizuojamas specialias mokymų programas, kuriose tarp šimtų dalyvių buvo ir du lietuviai.

Taip pat konferencijoje buvo pristatyti galimi finansavimo šaltiniai – ES fondai, iš kurių finansuojami projektai, susiję su geoterminės energijos panaudojimu. Apie juos pasakojo Emil Martini, Briuselyje veikiančio EGEC  biuro narys, atsakingas už geoterminės pramonės sektorių.

„Dar viena tema, kurią aptarėme – geoterminiu būdu gautos energijos kaupimas. Galbūt dėl palankiai susiklosčiusių veiksnių, t. y. šilumos gamybos objektų kaimynystės (geoterminė elektrinė, Lypkių katilinė, atliekų deginimo įmonė įsikūrusios šalia),  Klaipėda galėtų būti pirmoji šalyje vieta, kur ši gera praktika būtų įgyvendinta?“ – idėją įkurti šilumos energijos talpyklą iškėlė miesto meras Arvydas Vaitkus.

Artimiausiu metu įvyks dar vienas jau minėtos darbo grupės posėdis, kuriame bus numatyti tolimesni žingsniai. Preliminariai manoma, jog bus siūloma parengti elektrinės atstatymo projektus, ieškoti išorinių finansavimo šaltinių, kad ta elektrinė, kuri Klaipėdoje buvo įkurta kaip parodomasis projektas, vėl pradėtų funkcionuoti.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sportas, Svarbu

Konfliktų draskomo „Viesulo” vadovo darbą meras vertina gerai

„Kiekvienas vadovas turi dar ir savo vadovą, išskyrus aukščiausiąjį miesto vadovą, nes jam vadovo nebėra”, – taip Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Verslas

Klaipėdos pramoninkams vadovaus Rimantas Juška 

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) ketvirtadienį vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko savo naują vadovybę. Martyno Vainoriaus nuotr. Dvi kadencijas – ketverius metus ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

Miestas

Baigė remontuoti Taikos prospekto šaligatvį

Klaipėdos savivaldybė skelbia, jog baigti šaligatvio nuo Sausio 15-osios g. iki Tiltų g. remonto darbai. Darbų metu įrengtas 2,5 m ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This