Pirmadienį Klaipėdoje lenkęsis kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė, kad pirmtakų projektų revizija ir stabdymu jau pasižymėjusi dabartinė uostamiesčio valdžia siekia pakeisti ir anksčiau miesto duotus įsipareigojimus dėl buvusių centrinio pašto rūmų sutvarkymo projekto.
Tuo metu savivaldybė tvirtina, kad savo planų neatsisako, tik siekia, kad sutvarkytame komplekse numatomas vykdyti veiklas apjungtų jūrinė tematika.
Martyno Vainoriaus nuotr.
2022-ųjų liepą S. Kairys ir tuometinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Kultūros ministerija tada įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 metų Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos lėšomis. Savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso „aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimą” bei tam skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.
Susitikimo su Klaipėdos kultūros bendruomene metu ministras pirmadienį teigė, jog Klaipėdos pašto projektas „atsidūrė keistoje aklavietėje“. Vėliau atsakinėdamas į klausimus žurnalistams jis konkretizavo, kad pernai liepą buvo įkurta bendra darbo grupė ir rugsėjį turėjo būti grįžta į ją „su konkrečiu planu, kaip savivaldybė šiame procese dalyvauja“.
„Jeigu norima finansavimo iš valstybės, savivaldybė turi būti pradžioje proceso, nuo pat pradžių, nes mes kalbame apie įveiklinimą, veiklos rodiklius ir aibę kitų dalykų. Deja, rugsėjo pabaigoje mes nebegrįžom. Užuot grįžę Klaipėdos savivaldybės atstovai pradėjo minti slenkstį kalbant apie Jūrų muziejų, ministerijos įstaigą, kad tai galėtų būti neva Jūrų muziejaus padalinys ir panašiai. Bet tartasi buvo ne taip. Jei aš būčiau meras ir man kas už 2,3 milijono nupirktų pastatą, suorganizuotų visą įveiklinimo studiją ir dar duotų apie 7-8 milijonus tvarkybai, man nekiltų klausimų, ar dalyvauti procese. O dabar procesas yra išsitęsęs ir yra žalinga. Ir su pavydu tenka žiūrėti, kaip juda Kauno centrinio pašto klausimai. Čia yra visų reikalas, kad tas procesas judėtų“, – kalbėjo ministras.
Pernai rugpjūčio viduryje Klaipėdos savivaldybė platino pranešimą spaudai, kuriame tvirtino, jog „vyksta intensyvios diskusijos siekiant išgryninti pašto įveiklinimo koncepciją, konsultuojamasi su jūrinės srities specialistais, numatoma įtraukti ir daugiau ekspertų“.
„Džiugu, kad Kultūros ministras Simonas Kairys išgirdo savivaldybės lūkesčius ir susirūpinimą dėl šio unikalaus pastato. Kad procesas vyktų sklandžiai ir būtų sukurtas objektas, nešantis naudą Klaipėdai ir Lietuvai, liepos mėnesį sudaryta darbo grupė pašto komplekso sutvarkymo ir įveiklinimo klausimams spręsti, kurioje dirba ir ministerijos, ir savivaldybės specialistai. <…> Klaipėda – išskirtinis miestas, vienintelis Lietuvos uostamiestis, todėl turime išnaudoti šį pranašumą ir sukurti mūsų miesto identitetą atspindintį traukos objektą, kuris būtų įdomus ne tik mums patiems, bet ir svečiams iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Šis objektas turi atgimti kiek įmanoma greičiau, todėl vyksta aktyvus bendradarbiavimas su Kultūros ministerija, kuri rūpinasi, kad istorinis pastatas būtų sutvarkytas, o savivaldybė tikslina įveiklinimo koncepciją, kad rengiant restauracijos projektą jau būtų galima tiksliai numatyti, kokios paskirties erdvės bus reikalingos. <…> Istorinio pastato atnaujinimas – sudėtingas ir brangus procesas. Nors kol kas kalbama apie centrinio pastato restauraciją, diskutuojame, kad tikslinga būtų rengti projektą visam kompleksui, o jo įgyvendinimą būtų galima numatyti etapais. Taip pat kalbama apie architektūrinio konkurso poreikį – savivaldybės specialistų nuomone jis būtų reikalingas teritorijai už centrinio pastato – čia taip pat būtų galima sukurti patrauklią erdvę“, – pranešime buvo cituojamas meras Arvydas Vaitkus.
Jame taip pat buvo dėstoma, kad savivaldybėje „vystoma idėja, kad galimybių studijoje numatytą viziją papildant jūrine tematika, būtų galima sukurti įvairias ekspozicijas, edukacijas supažindinant su jūrine navigacija, jūrine komunikacija istoriniame ir dabarties kontekste, taip sujungiant jūrinę, astronominę ir komunikacinę tematiką, numatyti patrauklių interaktyvių objektų, pavyzdžiui, laivo įvedimo į Klaipėdos uostą simuliatorių ir pan.“.
Atsakydama į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, kas gi dabar vyksta su pašto komplekso atgaivinimo projektu, Klaipėdos savivaldybė tikino, kad tokių planų neatsisako.
„Priešingai – suburta darbo grupė aktyviai diskutuoja dėl Lietuvos pašto įveiklinimo siekiant išsaugoti, pritaikyti paveldo objektą, sukuriant gyvybingą traukos objektą. Siūloma įrengti daugiafunkcinę kultūros erdvę Klaipėdoje gimusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, taip pat siūlyta komunikacijos centro koncepcija, orientuota į ryšių ir komunikacijos centrą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos. Naujosios miesto valdžios siekis – kad veiklas apjungtų jūrinė tematika“, – rašoma atsakyme.
Savivaldybė taip pat informavo, kad 2024-2026 metų strateginiame plane numatyta lėšos F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro ekspozicijos koncepcijai parengti. Dabar esą tikimasi, kad artimiausiu metu Kultūros infrastruktūros centras parengs pašto pastato sutvarkymo techninį projektą.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Nyderalndų varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas”, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo Valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada jau Klaipėdos valdžia prašė stabdyti šį procesą, tuometinis meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
Man tas susiejimas su jūra irgi nei prie ko. Argelanderis buvo astronomas, tyrinėjo kometas ir pan.
Turime stiprų Jūrų muziejų, kuriame yra plati jūrų, navigavimo ir pan ekspozija. Kam dubliuoti? Gal parodykime, kad esame ne tik miestas prie jūros, be turime ir šį tą daugiau nei jūra?
O šitas stumdymasis, tikrai priemena KUL ir kol kas ateinantiems 3 metams nuojauta labai ne kokia.
Pilnai pritariu.Nereikia suplakti viską į vieną lyg nesupras piliečiai jei atskiruose pastatuose bus atskiros temos…
pRitariu- perlenkta lazda Pašto funkcijose kišti jūrines temas. Ypač kai paštas buvo gabenamas ir pašto karietomis, lėktuvais, traukiniais… tai gal ir garvežiui Pašte dabar dėsim simuliatorių?
Pagavo Vilniaus politikai- ministrai mūsų miestelio nepatyrusius politikus prieš 5 metus su pasižadėjimais.
Per 5 metus ministerija nieko nenuveikė, apart reiškusi SUSIRŪPINIMĄ.
Lai jie atstato mūsų Simbolį , o Valstybės nuosavybę įveiklina. Nesikiškime, lai patys galvoja ką jame daryti. Tam ir vadinasi Kultūringa ministerija, ar NE…?
Kodėl kultūros ministerija turėtų užsiminėti Klaipėdos pašto rūmų projektu? Ministerija turėtų tik netrukdyti. Jų pareiga reikšti susirūpinimą, kai Klaipėda nieko nedaro. O kas trukdė parduoti verslui? Ten saugotina pirmo aukšto buvusi operacijų salė, fasadai, varpai.
Rinkimai dar per toli, kad visi KVADO gerbejai miestelenu komitetai sajungos ir kiti ištroškę miesto lovio pinigų tyli? KO gražuoliai pašto neginat netvarkot? Ką veikia Klaipėdos KVADO ir savivaldybės senienų saugotojai….. atasakymas DRAUDŽIA…. kam paštui sugriūti? O PAŠTUKS GRIŪN….
Ko jūs čia panikuojat.. atstatysim sugriuvusio bokšto butaforiją, atstatysim ir sugriuvusio PAŠTO butaforiją… Pinigėliai tai bus ne kaip mokyklos, o gerokai didesni…
?
čia tas pats ministras, kuris rinko čekiukus kurui ir vogė pinigus iš kauniečių ?
Tas pats. Taip nieko ir negrąžino. Išlipo sausas. Užtat kitus mokyti tai pirmas.
Dar vienas Jūrų muziejus? Visiškai istorines pašto funkcijas neatitinkantis sprendimas.Miesto išskirtinę istorinę praeitį, kultūrinį savitumą , jo identitetą gali pristatyti Klaipėdos miesto muziejus, reprezentuojantis ir jo kultūrinius ir mokslinius pasiekimus, miesto kultūrą …
skaitykite dar kartą . Nepavyks suvokti , dar kartą 🙂 klaiku nuo bukų ir jie kaip taisyklė tarp patryyyjotų ?
Neįžeidinėkite komentatorių ir neterškite eterio.
mano nuomone , demonstruoti kvailumą ir to nesuprasti yra įžeidinėjimas , o ne atvirkščiai . Knygų skaityti, šviestis taip pat ne jums skirta ? 🙂
>>>>Kaip iškreiptai liberalu 🙂
Knygas, o ne knygų 😉
Ar nesupranti, kad savo komentarų gausa darai tik žalą Vaitkui? Ir išmok rašyti be klaidų- prieš skyrybos ženklą tarpo nereikia, va po jo jis būtinas.
Sauliau&Vaida, marš dirbti, o ne komentarus darbo metu rašinėti.
kas bendro tarp stovinčio kelintą žiemą nešildomo pastato, kiaurų stogų, byrančių fasado plytų ir visokių įveiklinimų apie kuriuos galima filosofuoti tvarkant pastato išorę. Kuo čia dėta istorinio pašto funkcija ir ” laivo įvedimo į Klaipėdos uostą stimuliatorius” ar Jūrų muziejus? Kas ta mistinė darbo grupė (pavardės?) , kur jos puslapis ar bent fb paskyra, darbų planai , kalendorinis planuojamų darbų grafikas ką ir kaip ji veiks? Kur nors vienas tos „darbo grupės” priimtas ir paviešintas protokolinis sprendimas?
ir suvoktumėte kaip ministerija ” rūpinasi ” paštu ____ 2021-07-13
Klaipėdoje rengiama vieša diskusija dėl centrinio pašto pastato ateities_____P.S. ir gal sužinotumėte kokių norų turi klaipėdiečiai , o ne Vilniaus klerkai .
tai gal galėtumėte įkelti nuorodėlę į kokį savivaldybės darbo grupės dokumentą ? Ne galimybių studijos-kurią organizavo ir finansavo KM
Taigi viskas jau išdiskutuota jau prieš keleta metu -pašte turi būti atidarytas Argelanderio mokslo ir meno centras. Labai laukiam! Klaipėdai tokio objekti labai reikia! Prašau, nesugriaukit visko…
Iš VE. ___Tačiau V. Grubliauskas ministro vizitą tiesiai šviesiai vadina politiniu kalėdojimu ir nemato jo nuoširdaus rūpesčio Klaipėdos kultūriniu gyvenimu. Jis ministrui primena Klaipėdos senojo pašto istoriją, kai jis stabdė pašto įveiklinimo procesus.
„Savivaldos rinkimų įkarštyje ministras pristabdė pašto projekto finansavimą. Tada kalbėjo, kad pažiūrės, kokie bus rinkimų rezultatai. Laimėjo tie ar ne tie?“ – ministro klausia V. Grubliauskas.
Tai , kad klaipėdiečiai sprendžia ką nori matyti ____Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.______P.S. manęs liberalo , politinės korupcijos byloje nuteistos partijos Liberalų sąjūdis , čekiučių skandalo herojaus ministro nuomonė , neįtikino ” kas buvo tartasi ” ____Užuot grįžę Klaipėdos savivaldybės atstovai pradėjo minti slenkstį kalbant apie Jūrų muziejų, ministerijos įstaigą, kad tai galėtų būti neva Jūrų muziejaus padalinys ir panašiai. Bet tartasi buvo ne taip ______________P.S.S. aš šia liberalia vyriausybe ir seimo dauguma, jau nepasitikiu ir netikiu , matau kas vyksta su nauju medicinos dariniu po KUL prijungimo .