Kelio į Šiaurės ragą projektiniams pasiūlymams – ne patys maloniausi epitetai (22)

Miestas, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-01-26

Ketvirtadienio vakarą surengto viešo į Šiaurės ragą vedančios Danės gatvės atkarpos projektinių pasiūlymų pristatymo metu jo autoriai turėjo išgirsti nemažai karčios kritikos. Kai kurie pasiūlymai bei kritika buvo iš anksto atsiųsti ir raštu.

Projektuotojai tikina, jog bandys atsižvelgti į kai kurias pastabas, o statybų leidimą tikimasi gauti jau šią vasarą.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Ką siūlo?

Buvusios „Laivitės“ teritoriją gyvenamuoju ir komerciniu kvartalu verčianti UAB „Memelio miestas” po dialogo su savivaldybe užsakė Šiaurinio rago teritorijos plėtros galimybių studiją bei vėliau kartu su ja surengė atvirą architektūrinį konkursą. Jį laimėjusi MB „Pupa – strateginė urbanistika” parengė ir viešino projektinius pasiūlymus.

Projektuotojų pateiktuose dokumentuose buvo rašoma, jog pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti „krantinės skverą, kuris būtų patogus pasiekti keltą bei jauki erdvė ilsėtis prie vandens ir stebėti uostą”. Čia projektuojamų pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis po rekonstrukcijos pailgėtų šešiais metrais ir siektų – 0,373 km.

Skvere išskiriamos keturios zonos. Lėto pasivaikščiojimo zona šalia upės skaidomas į tris atskiras dalis: erdvė prie vandens skirta laivų švartavimuisi, krantinės infrastruktūra įlaipinimui, „lėtam ir saugiam laivų stebėjimui“. Erdvė prie želdynų juostos skirta sėdėjimui ir ramiam poilsiui, o centrinė dalis – „netrukdomam judėjimui palei vandenį.”

Antroji zona – želdinių ir istorinio užstatymo juosta.

„Dauguma esamų medžių auga buvusių statinių vietoje. Šia zoną paliekame kaip istorinę ir želdinių erdvę. Praplečiame esamą žalią zoną vandens link, suformuojamos atraminės sienutės, kurios įrėmina ir atitveria žalią zoną nuo krantinės srautų. Prie jų glaudžiasi ilgieji suolai nuo kurių stebima upė. Želdynai ir bruko pamatai ne tik atskleidžia istoriją, bet, svarbiausia, formuoja užnugarį, zonuoja skirtingas erdves. Kai kur želdinių juostoje numatomos kavinių, žaidimų erdvės”, – dėsto projektuotojai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Trečioji zona – funkcionalus takas. Tai takas tarp „Memelio miesto“ ir želdinių zonos – greito judėjimo erdvė. Čia numatytas platus dviračių takas ir platus šaligatvis.

Ketvirtoji zona – atvira erdvė prie perkėlos į Smiltynę. „Skvero dalis prie kelto – tai išskirtinė atvira erdvė iš kurios atsiveria uostas, Smiltynė, laukiama kelto, matosi kruiziniai laivai“, – aiškina projektuotojai.

Čia siūloma įrengti meninį erdvės akcentą iš akmens riedulių, atvežtų iš Smiltynės.

„Kompozicija, primenanti apie 1520 m. dancingiečių Dangės uosto užvertimą akmeninis. Manoma, kad Smiltynės rieduliai yra tie patys iš upės dugno ištraukti rieduliai. Kompozicija kuriama taip, kad akmenys atrodytų tarsi išnirę iš dangos, link marių kompozicija aukštėja, tarp riedulių galima vaikščioti, ant jų galima sėdėti ar gulėti”, – tokią viziją regi projektuotojai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Prisistatymo metu „Pupa – strateginė urbanistika” architektas Tadas Jonauskis detalizavo, kad krantinė po rekonstrukcijos turėtų priminti esančias Kopenhagos senamiestyje.

„Profilis ir charakteris kantinės išlieka kaip ir šiandien, tik pamodifikuojame, kad būtų geriau laivybai“, – sakė jis.

Architektas akcentavo, kad po Pilies tiltu esanti dviračių tako atkarpa projektuojama iš granito, nes čia gana ankšta ir dviratininkai su pėsčiaisiais turės dalintis šia erdve, o tokia danga tarsi simbolizuotų, kad čia situacija jau kitokia nei asfaltuotame, vien dviratininkams skirtame take. Taip pat šioje vietoje būtų naikinami dabar esantys laiptai, būtų suformuota vientisas 5 proc. pakilimas.

T. Jonauskio teigimu, buvusio užstatymo vietoje dabar dažniausiai auga medžiai, o kur jų nėra, tokias vietas numatyta pažymėti dangomis.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Palei pačias krantines projektuojama bruko danga, kaip simbolizuojanti lėtesnį judėjimą, sėdėjimui skirtas vietas. Kur intensyvesnis judėjimas, ten architektai projektuoja pjauto granito dangą.

Pasak T. Jonauskio, projektas neužkertam kelia galimam naujam pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui į piliavietės teritoriją.

Jo kolega Linas Ūsas, pristatęs želdynams skirtą projekto dalį, teigė, jog 2018 m. buvo atlikti čia augančių medžių kamienų tyrimai, pernai – arboristiniai tyrimai. Jie esą parodė, kad dauguma medžių yra nepatenkinamos būklės, nes neturi pakankamo maitinimosi ploto, dėl nekokybiška priežiūros, genėjimo, daugelis jų yra tiesiog sužaloti.

Tad iš 35 augančių medžių 14 siūloma kirsti. Prasčiausios būklės yra balzaminės tuopos, kurių kamienai viduje supuvę, tad esą tik laiko klausimas kada jos išvirs. Taip pat siūloma kirsti tris klevus ir vieną svyruoklinį gluosnį, kurio kamienas bet kuriuo metu esą gali lūžti.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Dvi gana dideles skvero pradžioje augančias egles projektuotojai siūlo perkelti, nes jos auga visai šalia projektuojamo tako ir jų šaknims reikia gerokai didesnio ploto, kad medžiai išsilaikytų ir neišvirstų. Pasak L. Ūso, profesionalai ir didesnius medžius moka perkelti bei persodinti, tad dėl tokio siūlymo problemų neturėtų kilti.

Vietoje iškertamų 14 projektuotojai siūlo atsodinti 17 medžių ir tam rinktis iškart didelius, kokybiškus, kurių kamieno apimtis 40-45 cm, o aukštis 7-9 metrai. Konkrečios sodinamų medžių rūšys bus numatomos techniniame projekte, bet tai esą bus atsparūs, sunkiomis augimo sąlygomis galintys gyvuoti augalai.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Iš viso žalius plotus ketinama padidinti nuo 2200 iki 3200 kv. m. Naujus medžius norima sodinti ir netoli Šiaurinio rago, kur jų dabar iš viso nėra. Kad jie čia augtų numatoma įrenti vadinamąją grunto celių sistemą, užtikrinančią sąlygas sveikam šaknynui.

Pasiūlymų ir kritikos netrūko

Projektuotojai pasiūlymų sulaukė ne tik pristatymo renginio metu, bet ir raštu dar iki jo. Tarp raštu atsiųstų pastabų buvo pastebėjimas, kad palei krantines reikėtų įrengti turėklus, kurie esą užtikrintų saugumą. Tačiau T. Jonauskis teigė, jog tokio sprendimo nenumatoma, nes turėklai trukdytų laivybai, o ir istoriškai čia jų niekada nebuvo. Tuo metu pasiūlymą dėl pėsčiųjų ir dviračių tako atskyrimo borteliais architektas sakė nagrinėsiantis.

Klaipėdos miestiečių draugija pageidavo, kad čia būtų atkurtas buvęs užstatymas, įrengti senamiesčio stiliaus šviestuvai, o akcentas iš akmenų, anot jos, yra neracionalus. Tačiau T. Jonauskis akcentavo, kad galiojantis detalusis planas šioje vietoje nenumato istorinio užstatymo atkūrimo, o ir konkurso komisija nepasirinko kitų darbų, kur buvo tokių siūlymų.

„Būtų žingsnis didelis atgal koreguoti detalųjį planą. Be to, viešoji erdvė neužkerta kelio kada nors ateityje vėl kelti klausimą apie atstatymą“, – teigė architektas.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu informavo, jog nesutinka, kad tualetas būtų projektuojamas jos valdomame sklype, taip pat nurodė, kad atliekų konteineriams reikėtų ieškoti kitos vietos, nes jie esą projektuojami per arti prie uosto žemės. Šias pastabas T. Jonauskis pavadino pagrįstomis.

Architektai svarstys ir Lietuvos dviratininkų bendrijos siūlymą po Pilies tiltu irgi tiesti asfalto, o ne granitinės dangos dviračių taką.

Vienas iš raštu pateiktų nuomonių autorių akmenų kompoziciją vadino vieta šunims šlapintis ir vaikams traumas susirinkti.

Buvo ir pasiūlymas palikti visas čia dabar augančias kalpanušes, tačiau T. Jonauskis teigė, kad neturėtų likti tokio barjero tarp miesto ir vandens, o ir konkurso komisija nesirinko kitų siūlymų, kuriuose buvo toks sprendimas.

Gyvai išsakomų pastabų maratonas prasidėjo nuo ilgo ir emocingo UAB „Jonerta“, šiuo metu čia turinčio prekybos tašką, direktorės Violetos Juozaitienės pasisakymo. Anot jos, projektuojama iššluota, išvalyta, sterili erdvė, kad milijonierių kvartalui būtų jauku ir tylu.

„Kalbate apie Kopenhagą, Oslą, o ten prie krantinių už nugarų kioskeliai. Žmonės nori pamaitinti vaikus, patys užkąsti. Projektuojate daug nenaudojamų erdvių. Tegu būna, kad ir vienodi moduliniai, bet estetiški kioskeliai“, – dėstė moteris.

T. Jonauskis tokius pastebėjimus bandė atremti argumentu, kad prekybos vietų bus šalia statomame „Memelio mieste“.

Miesto tarybos narys Raimondas Tamošauskas pareiškė, kad tęsiasi tendencija, kai Klaipėdoje bandoma akmenines dykumas padaryti. Esą čia po tokios rekonstrukcijos bus tuščia ir reikia medžius sodinti prie upės, kad būtų šešėlis. Anot jo, projektuojama poilsio salelė nebus negyva, kaip Paryžiaus komunos aikštėje (pastarąją irgi projektavo „Pupa – strateginė urbanistika”). Politikas taip pat laikėsi nuomonės, kad akmenų meninė kompozicija bus slidi ir pavojinga, o saugumo klausimai dėl to, kad nėra projektuojami turėklai esą lieka neišspręsti.

Nuomonės, kad projektuojami neergonomiški suoliukai, kuriais naudojasi tik asocialūs asmenys, laikėsi ir asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė. Ji pageidavo, kad būtų kuriame „kamerinė aplinka“, krūmai šalia suoliukų būtų iš abiejų pusių.

Daugiausiai kritikos projektuotojams rėžė architektas Edmundas Benetis, pirmiausia pabrėžęs, kad šiuose projektiniuose pasiūlymuose nebelieka pirminės idėjos, kuri laimėjo konkursą, išskirtinumo – medinio tako ir atitvarų. Esą silpnojo vieta yra ir galiojančio detaliojo plano realizavimas.

Anot architekto, reikia kompleksiškai spręsti visą patiltės zoną, o šaligatviai projektuojami per siauri ir neergonomiški – vietoje 2,5 m pločio turėtų būti bent trys, nes čia „bendramiestinė trasa, o ne takelis nuo namų iki parduotuvės“ ir reikia sudaryti sąlygas komfortiškai prasilenkti dviem šeimos su vaikų vežimėlliais.

E. Benečio nuomone, projektuotojai per mažai atsižvelgia į jau statomą „Memelio miestą“, kad jau nuo penkių ryto čia prasideda dviračių judėjimas į keltą, o jiems skirto tako sprendiniai esą neatitinka detaliojo plano. Šviestuvų tankis, anot architekto, yra nežmoniškas, ypač mažųjų.

„Pupa – strateginė urbanistika” vizualizacija

„Labai neergonomiški, dekoratyvus baldai ir jų niekam nereikės. Be kelių paauglių, kurie išbėgs iš pamokų, ant jų niekas nesėdės“, – prognozavo architektas, suskaičiavęs, kad ant dabartinių suoliukų yra apie 600 vietų sėdėjimui, o po rekonstrukcijos liks tik apie 150.

Atkreipė dėmesį jis ir į tai, kad lieka tik septynios šiukšlių dėžės, nėra sprendinių, kur dings čia dabar esanti mažoji architektūra.

Anot E. Benečio, akmenų kompozicija projektuojama ne vietoje, ją reikėtų kelti į želdinių zonos pabaigą.

Galiausiai architektas pareiškė, kad projektuojamos kalnapušių džiunglės su medžiais, kurios bus labai patrauklios benamiams, o vertikalus planavimas primena antikos griuvėsius.

Anot jo, nereikia čia ir atraminių sienučių, reljefiniai sprendimą esą suteiktų želdiniams gyvybės.

„Dabartiniai suoliukai yra saugus sprendimas. O siūlomi laiptai yra žmonių žudymo vieta“, – tvirtino E. Benetis.

T. Jonauskis tikino, kad suolų, mažosios architektūros sprendimai dar bus peržiūrimi, o atraminių sienučių esą reikia dėl to, kad „Memelio miesto“ altitudė yra daug aukštesnė, jis yra Naujosios Uosto lygyje. Taip pat architektas aiškino, kad šviestuvai projektuojami pagal apšvietos reikalavimus, siekiama juos kuo labiau išretinti, dėl to jie yra siūlomi aukštesni.

Anot projektuotojo, medžio dangos buvo atsisakyta dėl priežiūros ir vandens nuvedimo sprendimų.

„Šputinės krantinės neliečiame, todėl techniškai sudėtinga išsispręsti, be to reikia privažiavimų avariniu atveju. Buvo ir miesto noras turėti ilgaamžį sprendimą, o medį reikia prižiūrėti nuolat, jis nėra toks praktiškas. Tačiau siūlomas sprendinys nėra prastesnis“, – teigė architektas.

Žymos: | | | | | | | | | | |

Komentarai (22):

Atsakymai į “Kelio į Šiaurės ragą projektiniams pasiūlymams – ne patys maloniausi epitetai”: 22

  1. Dalia parašė:

    Kuo skurdesnė šalis, tuo daugiau fanaberijos. Gražiai, bet tuo pačiu kukliai ir patogiai / ne tik jaunimui!/, matyt, niekaip neišeina?

  2. Anonimas parašė:

    Kur tureklai palei krantinte?

  3. Rimtautas parašė:

    Tai vadinasi tie, kurie į Nidą atostogų važiuoja autobusu, turės tysti savo mantą dar bilie kiek? Su auto neprivažiuosi, taksi neišsikviesi? Jauni projektavo jauniems. Ir tikisi amžinai būti jauni. Kaip Leninas.

  4. Paulius parašė:

    Gal svarbiausia, kad projektuotojai net nesigilino, kad šita vieta yra keleivių ir keliautojų takas, kur vasarą yra didelis žmonių srautas, tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų. Šitam take pavargęs žmogus turi pailsėti pavėsyje, užkąst, išgert. Dabartinė greito maisto pasiūla ir yra skirta skubančiam keliautojui, kuris negali ir neturi laiko ieškot kavinių, o ir ko ten ant tų siūlomų gultų gulėt ? Tokioj nedidelėj erdvėj turim funkcionaliai išnaudot kiekvieną metrą, kad būtų patogiau žmogui, o ne “paukščiukui” ant popieriaus. Granito ar asfalto danga gal ir ne taip svarbi, kaip jaukumas ir patogumas Žmonių gerovei. Tai ir atiduodami paskutinę krantinę į vilviečių ! rankas ar neprarasime paskutinę vietą klaipėdiškiams pasigrožėt, pasėdėt prie marių, pritraukt daugiau turistų , uždėdami nesuprantamais akmenim, granitais ir gultais. Kad ir prie kelto, ar nebūtų jaukiau, jei visų mylima mergytės skulpturėlė būtų vidury fontanėlio, kur vėsa ir jaukumas dvelgtų Projektas jau yra priimtas, tai turėsim dar vieną erdvę , kaip Bilduko skvere gulintiems narkomanams… O KAM SVARBU ? Ir niekam nebeįdomu, kad tie patys vilniečiai atvykę mus vadina merdėjančia provincija, nes nekovojam už savo miestą, kuris gražus, jūrinis ir išskirtinis !!!

    • Pauliui parašė:

      O jei projektuotų ne „vilviečiai”, viskas klestėtų, narkomanai gultų neužgultų? O Bilduko skverą, Mažvydo alėją, Jono kalnelio ar Dangės skverą irgi taip jau vilniečiai vilviečiai projektavo? Gal žiūrėkime ir vertinkim projektą, o ne jų autorius.

  5. Rulis parašė:

    Kaip dabar atrodo visos Danės pakrantės, naujasis Danės skveras, kruizinio terminalo erdvė, tai blogiau jau suprojektuoti ir išpildyti nebeįmanoma. Juokingiausia, kad žmonės, kurie prisidėjo prie šių erdvių sudarkymo dar turi drąsos kritikuoti šį projektą.
    Kas dėl eglių perkėlimo, tai yra utopija, niekas tokių medžių neperkels, o tiksliau jie neišgyvens.

  6. Anonimas parašė:

    Manau viskas neblogai,jei to reikia „Memelio miesto” statytojams,mietas gal nepriestaraus ,lai investuoja …

  7. ARVYDAS parašė:

    SUPER KAIP GRAŽU ,PAGALIAU IŠAUGOM IŠ SOVIETINIO ŠUDO

  8. MArijus parašė:

    Baisu… Baisu… Baisu…

    Sovietų laikais visur būdavo du architektai: Vieni pastatus projektavo, o kiti radijatoriams spalvas parinkinėjo.

    Dabar atrodo, kad architektų pirmoji rūšis išnyko ir spalvų parinkėjams davė projektuoti.

    Baisu… Baisu… Baisu…

    • MArijui parašė:

      Kai galvoje vien šūdas, tai ir nepavyksta nei vieno pozityvaus komentaro kad parašyt. Lėtinė mirtis tamstą kankina.

  9. Ne duok dieve išrausyte parašė:

    Mūsų eglės ir kalnapušys.
    Laukia didelis……

  10. Gyventojai reikalauja parašė:

    Išsaugoti eglės. Išsaugoti kalnapušys. Padaryti suoliukus šalia vandens. Panaikinti lovas bomžams miegoti

  11. Pasiūlymas parašė:

    Nepamirškit tą smirdinčią žuvies rūkyklą panaikint

  12. Nojus parašė:

    Turbūt gražiausia vieta ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje nusimato. Svarbu, Memelio miesto statytojai su apdaila, klinkeriu nenusipigintų, ką ten visų liaupsinamas Paupys Vilniuje- nei plačios upės, nei marių, o dar ir klaipėdiečių gausa kokį vaizdą ir atmosferą sukurs. O kabinėtis norinčių buvo ir bus, padaryta, mano galva, gerai ir tik pirmyn.

  13. se parašė:

    į akis krinta, kad bus išardytas esamas per visą krantinę besidriekiantis suolas-masyvas, ir vietoje jo suprojektuota įrengti bortelį. Žodžiu padarome, o po 5-10 metų ardome ir statome naują. Beje, kiek pamenu ši mediena buvo labai brangi ir vežama iš kažkokių tolimų kraštų. Panašu, kad kažkas ją panaudos savo privačiam ūkiui.

  14. Greičiau tik parašė:

    Labai jau paranojiški mūsų žmonės. Ano nedarykit, nes bus blogai, šitas nepatogus. mums turbūt niekas netiktų, jokie skandinaviški pavyzdžiai, nes mūsų žmonių auklėjimas ir mentalitetas kitoks. Pvz., Kopenhagoje niekur nemačiau miegančių bomžų tokiose erdvėse – pernakvoja maišuose prie parduotuvių durų, o ryte susirenka manatkes ir tiek tu juos ir matei. Pas mus gi girtuokliai apdergs bet kokią gražią vietą.
    Toliau akmenys -vieta šunims šlapintis ir vaikams traumas susirinkti. O tai ko ten vaikams laipioti, jeigu tai ne pramogoms skirta vietą? O šunims ko ten myžti? Ar ne tėvų ir šeimininkų rūpestis, kad ant akmenų niekas neliptų? Negi turės tvorą aptverti?
    Aptvarai prie upės. Pasižiūrėkite į kitus miestus Europoje. Toje pačioje Kopenhagoje niekur krantinėje nėra aptvarų. O gyvena 1,3 mln. dar panašiai tiek pat turistų. Ir ką – daug ten žmonių sukrito?

    • se parašė:

      Skandinavijoje tokia rekonstrukcija niekada nebūtų vykdoma mokesčių mokėtojų pinigais, nes esama santykinai neseniai atnaujinta krantinė atitinka visus miestiečių poreikius. Tiek Švedijoje, tiek Danijoje prabangaus kvartalo statytojams savo malonumui rekonstruoti krantinę savivalda leistų išimtinai tik už savo privačias lėšas.
      Kiek tek teko matyti, Skandinavijoje viešosios erdvės projektuojamos kukliai, akcentuojant funkcionalumą ir saugumą. Prabangos su visokiausiais pribumbasais ir įmantrumais, kur galima sprandą nusilaužti (pvz. Jono kalnelis, Danės skvero krantinė) ten nepamatysi. Ar Klaipėdos centre pamatysite nors vieną parką ar kitą viešąją vietą neišklotą taip mūsų mėgstamomis nepigiomis trinkelėmis ar neasfaltuotą? Nepamatysite. O karalių miestuose Kopenhagoje ir Stockholme arba kokiame Goteborge sutankinto grunto takų yra pilna. Čia, šiaip kalbant apie prabangą.

    • se-se parašė:

      „Prabangos su visokiausiais pribumbasais ir įmantrumais ……. ten nepamatysi”. Ar tikrai? Kur jau kur, o Kopenhagoje pribambasų, įmantrumų ir prabangių tikrai per akis. Jei skauda širdį tik dėl to, kad verslininkai neprisideda prie tokių projektų, tai tokia pas mus realybė. Bet tvarkytis vis tiek reikia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Sodino medžius

Dangės bendruomenė jau penktus metus vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Šiemet įgyvendinamas projektas ...
2024-05-22
Skaityti daugiau

Svarbu, Verslas

Dėl milijoninių dividendų ir investicijų gali brangti vanduo (atnaujinta)

Nerimaujant, kad dėl perkrovimo gali sprogti pagrindinė miesto slėginė nuotekų linija ir tuomet nevalytos nuotekos lietųsi tiesiai į Kuršių marias, ...
2024-05-22
Skaityti daugiau

Verslas

Ir „Klaipėdos energija” investuoja į  „Memelio miestą”

Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija” paskelbė konkursą dėl šilumos tiekimo tinklų statybos darbų teritorijoje, kur jau statomi pirmieji „Memelio ...
2024-05-18
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This