Ar reikia suprasti meną?

Mums rašo

Vytautas Valevičius
2024-01-31

Komentarų: 0

Mūsų pasaulyje yra daug keistų dalykų. Sakykim, skulptūrų. Vienos jų primena realius daiktus, kitos su ja turi mažai bendra. Kitaip sakant, dalis tokių kūrinių rodos natūralūs, kita – kaip rakštys ar inkliuzai.

Kodėl kai kurie meno kūriniai mums nepriimtini, o kiti vadinami šedevrais? Jau mokykloje vaikams yra pristatoma meno istorija, kuri gali būti vadinama tradicine. Čia jie mokomi piešti, lipdyti, dainuoti ar net šokti. Per tokias pamokas sužinoma daugiau nei iš knygų. Dailės parodų, galerijų, operos ar liaudies muzikos festivalių lankymas moko daugiau nei mokytojo/os žodžiai. Deja, tai tik meno suvokimo abėcėlė. Suaugus tenka pereiti nuo paprastesnių meno formų prie sudėtingesnių.

Tačiau čia kyla ne viena problema. Galima nesunkiai pamatyti, kad turime bent dvi meno rūšis: klaikinį (tradicinį) ir naują (kitą meną). Su pirmuoju kiek paprasčiau, yra kanonas, t.y. taisyklės. Graikų filosofai ir viduramžių teoretikai apibrėžė muziką, kaip natų melodijas, išdėliotas horizontaliai ir harmoniją užrašytą vertikaliai. Muzikos teorija šioje srityje studijuojama su prielaida, kad muzika yra tvarkinga ir jos klausytis malonu. Tradiciniai arba klasikiniai muzikos išraiškos elementai Europoje pirmiausia įvardijami tie, kurie turėjo daugiausia įtakos Europos klasicizmo muzikoje: melodija, harmonija, ritmas, tonų spalva, tembras ir forma. Išsamiau apibrėžiami garso išraiškos elementai: aukštis, tembras, garsumas ir trukmė. Viskas lyg ir aišku, bet gimsta Arnoldas Šionbergas (vok. Arnold Schoenberg) – austrų ir amerikiečių ekspresionizmo kompozitorius, teoretikas, pedagogas, ir išranda dodekafoniją arba atonalią muziką. Literatūroje net Lietuvoje praeitame šimtmetyje randasi keturvėjininkai, kurie kritikavo tradicinius literatūros kanonus, tautinį romantizmą, simbolistų bei estetų kūrybą, maištavo prieš savo meto vyresniąją rašytojų kartą. Piktinosi turtingąja miesčionija, išorine prabanga. Tik vienas pavyzdys iš ano meto spaudos: „Taip tai provokuoja Dievą S. Šemerys. Šiam be talento ir mokslo dekadentėliui pritaria šiek tiek gabesnis, bet didybės manijos pagautas Butkų Juzė šaukdamas:

Joti joti…

Žemės merdinčios skriaudėją

pirmąjį pastvėrus vėją

tvoti.

Už pasaulio vargą klotį.

Kumštis gniaužkim,

tik į dangų

įsilaužkim

Dievui miegančiam grumoti.“

Naujovės užplūdo visas ankstesnes menų formas, jau vien ką reiškia breikas, kuris turi ryšį su šokiu tiek, jog naudoja muziką.

Dabar jau reiktų pažvelgti į vaizdus. Aišku, kad čia pasikeitimų pernelyg daug, todėl gal apsiribosiu vaizduojamaisiais menais. Sakykim, skulptūra ar tapyba. Klasikinė turėjo tam tikras taisykles, kurios nusistovėjo šimtmečiais. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje tapyba panoro išlipti už standarto ir radosi impresionizmas, puantilizmas, ekspresionizmas… Pernai peržiūrėjau meno krypčių pavadinimų knygą, kurioje radau daugiau nei 80 atvejų. Daugelis paprastų žiūrovų net neįsivaizduoja, kas ir kodėl taip vadinama. Aišku, galima numoti ranka ir palikti tai vadinamiesiems specialistams, bet pati problema išlieka. Aiškiausiai įvardijama yra pirmoji dalis: ar tai menas, ar tai meno kūrinys? Vienas atvejis:

Jackson Pollock (Džeksonas Polokas)

Panašių pavyzdžių marios, tai darbai, už kuriuos mokama dešimtys milijonų dolerių, „specialistai“ žino šimtus tokių autorių. Jų darbai vertingi. Tiesa, nereikia pamiršti, jog brangiausiai kainuoja visgi klasikiniai kūriniai. Tačiau menas nepriklauso grynai ekonomikai. Jo paskirti visai kita, nors be pinigų ir jį kurti sudėtinga.

Meno kūrinys remiasi tam tikru jutimu. Labai dažnai girdima – man patinka. Ir tai tiesa. Bet kita šio „medalio“ pusė yra ta, jog ne kiekvienas gali pajausit tai, ką įdeda autorius. Tam būtinos priemonės, kurias vardiname „sugebėjimu pamatyti“. Jei jo nėra, darbas lieka už jausenos ribų. Tuo pačiu ir už meno supratimo. Galiu daryti išvadą, kad žiūrovai turi būti „šviečiami“, auklėjami meno įvairovės įsisavinimui, nes kitaip menininkai ir žiūrovai nueis skirtingais keliais.

Meną reikia ne suprasti, pajausti.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Senoliai ir vaikai: trys pasauliai

Nenoriu galvoti apie tolimas šalis, matau tai, kur dabar gyvenu. Vaikai, jų tėvai ir jų seneliai gyvena labai skirtinguose pasauliuose. ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Mums rašo

Realybė ir suprantamas pasaulis yra skirtingi

Kodėl filosofija nėra mėgiama? Kodėl dauguma suvokia šios profesijos ar specialybės grupę arba kaip „parazitus“, arba kaip „atvykėlius ne iš ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

Mums rašo

Ar yra tiesa?

Pasaulis yra keistas ir sudėtingas. Norint jame gyventi, tenka suprasti, kas jis yra. Jei nesugebi to padaryti pats, yra ir ...
2024-03-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This