Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-02-02 |
Klaipėdos apygardos teismas išteisino du asmenis, kaltintus siekiu verbuoti vaikų globos namų auklėtines teikti seksualines paslaugas, skelbia „Delfi“. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras šį sprendimą apskundė apeliacinės instancijos teismui.
Kaip teigiama „Delfi“ publikacijoje, ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečių merginų verbavimo teikti seksualines paslaugas buvo pradėtas, kai į pareigūnus kreipėsi vienų vaikų globos namų vadovai. Jie perdavė informaciją apie tai, kad viena globos namų auklėtinė papasakojo, kad laikinai toje pačioje įstaigoje su savo vaikais apgyvendinta moteris ieško jaunų mergaičių, kurios vyrui, prisistatančiam Sauliaus vardu, galėtų suteikti lytinių paslaugų. Už šias paslaugas vyras esą pasirengęs sumokėti apie 500 eurų, dar 200 eurų atitektų minimai moteriai už tariamą tarpininkavimą.
Anot „Delfi“, pokalbiai su galimai verbuoti seksualinėms paslaugoms nepilnametes siekusia moterimi buvo slapta įrašyti. Juose esą girdisi, kaip moteris pasakoja apie vyrą, su kuriuos reikėtų „permiegoti mašinoje arba viešbutyje“. Kaip teigiama publikacijoje, baudžiamojon atsakomybėn patraukti trąšomis prekiaujančioje bendrovėje dirbantis 63 metų amžiaus konsultantas ir 36 metų amžiaus buvusi jo draugė.
Moteris iš dalies prisipažino savo kaltę, patvirtinusi, kad nepilnametėms užsimindavusi apie galimybę užsidirbti, teikiant seksualines paslaugas. Tuo metu vyras kaltinimų nepripažino, tikino, kad pokalbiai su moterimi apie galimybę verbuoti nepilnametes seksui buvo „teoriniame lygmenyje“, jis teigė nė su viena pilnametystės nesulaukusia mergina nesusitikęs.
Klaipėdos apygardos teismas, anot „Delfi“, šioje byloje vyrą ir moterį dėl kaltinimų siekiant verbuoti globos namų auklėtines seksualinėms paslaugoms išteisino.
Anot teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad moters pasiūlymas nukentėjusiosioms suteikti vyro lytinio pobūdžio paslaugas, gaunant iš pastarojo už suteiktas paslaugas galimą piniginį atlygį, buvo nulemtas piktavališkų kaltinamųjų veiksmų, kuriais buvo apribotos nukentėjusiųjų pasirinkimo galimybės, suvaržyta jų laisvė, ar joms turėjo esminę įtaką sunki materialinė nukentėjusiųjų padėtis.
Šis teismo verdiktas dar neįsiteisėjo – ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir teisme valstybinį kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokuroras siūlo išteisintuosius pripažinti kaltais, moteriai skirti 9 metų, o vyrui – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą