P0

Kultūra

Koncertas „Naujumo dvasia“ – lyg pasiruošimas naujojo teatro pastato sutiktuvėms

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2024-02-11


Vasario 23 d., 18.30 val., LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje rengiamas koncertas koncertas „Naujumo dvasia“. Jame skambės vokiečių kompozitoriaus romantiko Felixo Mendelssohno Bartholdy Kantata sopranui, chorui ir orkestrui pagal 42-ąją psalmę „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens“ ir nūdienos amerikiečių kompozitoriaus minimalisto Philipo Glasso Pirmasis koncertas smuikui, atliekami Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, choro, solistės Ritos Petrauskaitės (sopranas), smuiko virtuozės Linos Marijos Songailės ir tarptautinį pripažinimą pelniusios dirigentės Adrijos Čepaitės.

„Meno, muzikos namai yra toji ypatinga erdvė, į kurią ateiname pamaitinti grožiui jautrios prigimties. Namų ieškome, ilgimės, o juos atradę – jaučiamės visaverčiais, kaskart turėdami galimybę juos tobuliname. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keletą metų išgyveno be namų. O dabar, kai laukti liko nebedaug, šis koncertas – tarsi širdies virpulys po ilgos kelionės vandenimis, pamačius artėjantį švyturį“, – pranešime cituojama dirigentė A. Čepaitė.

Gali pasirodyti, jog F. Mendelssohno 42-oji psalmė ir Ph. Glasso Koncertas smuikui vienoje koncerto programoje – kiek netikėtas derinys.

„Ir vis dėlto šiuos kūrinius jungia viena itin ryški gija: jie buvo reikšmingi patiems autoriams, nes ženklino jų naują kūrybinį žingsnį. Skirtingos stilistikos perliukus taip pat vienija akivaizdus muzikos bylojimas apie nepaliaujamą, amžiną, būtiną virsmą. Tėkmė ir virsmas – argi ne tuo kvėpuoja ir Klaipėdos dvasia?“ – klausia A. Čepaitė.

Savo kūriniui F. Mendelssohnas panaudojo Martino Lutherio į vokiečių kalbą išverstą 42-osios psalmės tekstą. Kūrinio premjerą 1838 m. sausio 1 d. Leipcige atliko paties kompozitoriaus diriguojamas Leipcigo „Gewandhaus” orkestras, soprano partiją atliko Clara Novello. F. Mendelssohnas buvo šio orkestro muzikos vadovas nuo 1835 m. iki mirties 1847 m.

F. Mendelssohno bičiulis, taip pat kompozitorius, pianistas ir muzikos kritikas Robertas Schumannas po premjeros išsakė nuomonę, kad sukūręs 42 psalmę Mendelssohnas pasiekė „viršūnę bažnytinės muzikos kūryboje“. Pats F. Mendelssohnas apie ją rašė: „Tai mano geriausias sakralinis kūrinys… geriausias dalykas, kokį esu kada nors sukūręs“.

Kultūros straipsnių vidus

Pasak dirigentės A. Čepaitės, F. Mendelssohno religinės kompozicijos yra nepaprastai išraiškingos.

„42-oje psalmėje jis itin tobulai jaučia sakralinį tekstą ir jį sulieja su muzikos kalba. Šiame kūrinyje svarbi vandens metafora. Subtilioje soprano solo partijoje, kurią atliks Rita Petrauskaitė, išgirsime įkūnytą žmogaus sielą. Ji, tarsi elnė, trokšta visa ko atsinaujinimui reikalingo tekančio vandens. Choras išgieda nerimastingos žmogaus sielos troškimą ir sutelkia amžinybės laukimui, – pasakoja dirigentė.  – Šis opusas kompozitoriui buvo svarbus dėl, jo manymu, tobulai pavykusios teksto ir muzikos jungties. Kompozitorius net pasirūpino teksto versija anglų kalba. Jam buvo svarbu, kad ir kitų šalių klausytojai suprastų tekstą. Manau, muzika pati savaime telkia tiek grožio, kad gali dovanoti stiprią ir gilią emociją net ir nesuprantant kalbos.“

Koncerto „Naujumo dvasia“ programą užbaigs Philipo Glasso Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 – vienas populiariausių, dažniausiai skambančių šio kompozitoriaus kūrinių, kurį šis sukūrė mąstydamas apie savo mirusį tėvą ir tikėdamasis, kad tokia muzika jam būtų patikusi.

„Prieš pradėdamas rašyti šį kūrinį Glassas jau buvo žinomas kaip minimalizmo muzikos žvaigždė, operų autorius. Kai jis ryžosi save išbandyti klasikinio koncerto žanre, susidūrė ir su iššūkiu. Kaip šį tradicinį, tam tikras taisykles turintį žanrą sujungti su savo novatorišku minimalistinės muzikos turiniu? Ar klausytojas priims? Prieš keliolika metų mirusio tėvo asmenyje jis matė savo tipišką klausytoją – nuoširdų ir nuostabos nepraradusį. Būtent tokiam klausytojui jis rašė, jam perteikė minimalizme įkūnytą Naujojo Pasaulio skambesį“, – apie pasakoja dirigentė A. Čepaitė.

Beje, pirmąja premjera naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate taps pirmą kartą šalyje statoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ (The Voyage). Ši premjera pradės 2024-2025 m. 38-ąjį teatro sezoną naujojoje teatro scenoje, aprūpintoje modernia scenos apšvietimo, garso, vaizdo bei technologinio ryšio įranga.

Būtent koncerte „Naujumo dvasia“ scenoje pirmą kartą susitiks dvi lietuvių muzikės – dirigentė A. Čepaitė ir smuikininkė L. M. Songailė.

„Su Lina Marija esame pažįstamos nuo studijų Austrijoje laikų. Tačiau Linos Marijos gimtosios Klaipėdos scenoje susitinkame pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, jog ši talentinga smuikininkė grieš įspūdingą, o ir techniškai sudėtingą Glasso kūrinį“, – sako A. Čepaitė.

„Pirmasis kūrinį įrašęs solistas Gidonas Kremeris teigė, kad šis koncertas „yra Glasso braižui būdingas kūrinys, turintis tam tikrą paslaptingą užtaisą, kuris priverčia atlikėją paklusti griežtam ritmui ir sykiu išlaisvina jo vaizduotę“. Kviečiu būtinai apsilankyti koncerte. Klaipėdos publikai – tai puiki proga išgirsti genialų kūrinį!“ – teigia L. M. Songailė.

Ji yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Saulutė Domarkienė, Pavelas Bermanas, Silvia Marcovici, Gidonas Kremeris, Zakharis Bronas ir kt. L. M. Songailė studijavo Italijoje, bakalauro studijas baigė Austrijoje, magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje. Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), „Duo Musica Celeste” narė. 2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidono Kremerio, narė. Su šiuo orkestru grojo garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse, tarp jų – Niujorko „Carnegie Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, Elbės, Berlyno filharmonijų, Vienos „Musikverein“ salėse ir kitur.

Šiuo metu Lina Marija Songailė yra LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Muzikos katedros vedėja, taip pat Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja.


    2024-02-11

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt