Audrius Šimaitis: „Pokyčiai ligoninėje jau dabar akivaizdūs” (11)

Sveikata
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-02-13

Klaipėdos universiteto ligoninei prieš keturis mėnesius vadovauti pradėjęs dr. Audrius Šimaitis tikina, kad trečiasis šalyje aukščiausio lygio medicinos centras nebus tik skambūs žodžiai.

Ligoninės išplatintame interviu su juo vadovas teigia, jog pradėtus procesus sunku net išvardinti.

Audrius Šimaitis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pradėjęs vadovauti radote nekokį finansinį palikimą. Kokia situacija dabar?

Rugsėjo gale finansinis deficitas buvo 10,9 milijono eurų. Preliminariais duomenimis metinis deficitas sieks 12,3 milijono.

Iš kur galėjo susidaryti toks deficitas?

Iki sujungimo visos trys įstaigos dirbo arba pelningai, arba turėjo nulinį balansą. Tačiau vos sujungus drastiškai ėmė augti skolos. Kiekvieno mėnesio deficitas vidutiniškai siekė 1,2 milijono eurų. Žiniasklaida plačiai nušvietė faktą, kad, pasak 2022 metų veiklos audito išvadų, Klaipėdos savivaldybė, kaip dalininkė, galimai neteisėtai, pritarė buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų algų pakėlimui. Kiekvieną 2023 metų mėnesį tai Klaipėdos universiteto ligoninei kainavo 666 tūkstančius eurų. Kitą skolos dalį – 534 tūkstančius eurų – sudarė po sujungimo drastiškai išaugusios išlaidos. Priežastys, dėl kurių taip staigiai išaugo išlaidos, kol kas nėra aiškios. Tikiuosi, kad į šį klausimą atsakys ligoninėje prasidėjęs detalus finansinis 2023 metų auditas.

Šią situaciją esate pavadinęs „laisvuoju kritimu”, nes buvusioji laikinoji įstaigos vadovybė net nebandė jos suvaldyti. Kaip sekasi jūsų komandai?

Esame labai susitelkę, ėmėmės daugybės veiksmų ir priemonių. Pirmasis mūsų tikslas – padėtį stabilizuoti, kad kritimas baigtųsi. Galiu pasakyti tik tiek, kad nėra vieno recepto ar vienos priemonės, kurios užtektų deficitui sumažinti. Jau žengėme pirmuosius žingsnius dėl išlaidų optimizavimo. Sustabdėme visus nebūtinus pirkimus. Kiekvienam iš skyrių bei departamentų rekomendavome galimų išlaidų sumą, kad būtų aiški atskaitomybė ir pastovus išlaidų monitoravimas.

Ėmėmės atlyginimų optimizavimo, kurio metu visiems darbuotojams peržiūrėjome priedų bei viršetatinių krūvių pagrįstumą. Taip pat iš naujo vertiname visas ligoninei nenaudingas sutartis.

Netikėtų resursų atradome atlikę detalią inventorizaciją. 2022 metų trijų ligoninių veiklos audito išvadose buvo teigiama, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje inventorizacija buvo atliekama netinkamai. Inventorizavę turtą realiai, o ne formaliai, radome gana daug neseniai įsigytos aparatūros – monitorių, rentgeno prietaisų, neinvazinės ventiliacijos aparatų ir kitko – kuri nebuvo naudojama pacientų labui. Nemažą tos aparatūros dalį jau įdarbinome arba įdarbinsime artimiausiu metu.

Ar vien išlaidų optimizavimo užteks?

Tikrai to neužteks. Visų pirma turime išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, kuris dėl specialistų stygiaus buvo sumažėjęs. Lygiagrečiai reikia investuoti ir į naujas tiek gydymo, tiek procesų efektyvinimo sritis.

Per 2023 metus Klaipėdos universiteto ligoninė neįsisavino apie 6 milijonų eurų už ambulatorines paslaugas: konsultacijas, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei stebėjimo paslaugas. Tai reiškia, kad turime didelį rezervą mažinti eiles ir pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę, tuo pačiu gerinant ir ligoninės finansinę padėtį. Nuo sausio pradžios tarėmės su visais skyriais ir departamentais, kokiu būdu tai būtų galima padaryti.

Iki šiol Klaipėdos universiteto ligoninė per daug dažnai pacientų problemas sprendė hospitalizacijos būdu. Turime tai pakeisti ir suformuoti naują darbo ir paslaugų modelį, kai teiksime gerokai daugiau ambulatorinių paslaugų. Tai sutampa su Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma politika bei su visomis pasaulinėmis tendencijomis. Jau turime pirmuosius rezultatus.​

Nuo vasario Kardiologijos klinikos gydytojai pradėjo vykdyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Artimiausiu metu krūties ligų specialistai drauge su radiologais padidins krūties vėžio profilaktikos programos apimtis. Mažiausiai du kartus augs atliekamų mamografijų skaičius.

Akušerijos-ginekologijos klinikoje pradėjo veikti nėštumo patologijos dienos stacionaras. Plečiamos ambulatorinės paslaugos būsimoms mamoms ir ką tik pagimdžiusioms moterims. Tai apims stėbėjimo paslaugas ir konsultacijas žindymo bei kūdikių maitinimo klausimais. Tai naujos paslaugos Klaipėdos universiteto ligoninėje.

Labai džiaugiamės, kad šias paslaugas nuo 2023 gruodžio pradėjo teikti viena geriausių žindymo ir kūdikių maitinimo specialisčių Lietuvoje gydytoja Barbora Jarašūnė. Nuo sausio Pulmonologijos skyriaus vedėjos pareigas pradėjo eiti gydytoja Violeta Palaimienė, kuri pradėjo ne vieną naujovę ligoninėje. Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai vystėsi ir toliau vystosi intervercinės pulmonologijos procedūros, pakeisdamos chirurgines intervencijas. Džiaugiamės, kad gydytoja Palaimienė praėjusią savaitę tokiu būdu atliko transbronchinę biopsiją. Panašias procedūras žadame plėtoti toliau.

Taip pat artimiausiu metu plėsis plaučių ligomis sergantiems pacientams teikiamų ambulatorinių konsultacijų apimtys. Baigiamas atnaujinti miego tyrimų centras, lyderystės šioje srityje ėmėsi gydytoja Viktorija Platonovienė.

Plečiame ir stipriname Skausmo centro veiklą. Prie šias paslaugas teikiančio gydytojo Aleksandro Dmitrijevo prisijungė gydytojas anesteziologas Andrius Bubliauskas.

Ar Klaipėdos universiteto ligoninė tampa patraukliu darbdaviu?

Susidomėjimas darbu mūsų ligoninėje yra didelis. Nuo 2023 metų rugsėjo įdarbinome 30 naujų specialistų. Visi jie jauni, bet jau patyrę, tikintys ligoninės ateitimi. Gerokai sustiprėjo ortopedų-traumatologų komanda. Rudenį iš Plungės atvyko Neringa Guigaitė, iš Kauno – Linas Zeniauskas, Kazimieras Grigaitis, Karolis Jurgelaitis, Kęstutis Subačius. Jų dėka gerokai padidinome taip reikalingų pacientams ortopedinių operacijų skaičių, trumpėja operacijų laukiančių pacientų eilė.

Artimiausiu metu dėka naujai įdarbintų gydytojų Justinos Daveckaitės ir Justo Biručio turėtų išaugti endoskopinių procedūrų apimtys.

Sustiprėjo intervencinės radiologijos tarnyba: prie daug metų ligoninėje dirbančio Algimanto Šimkaičio prisijungė vilnietis intervencinės radiologijos ekspertas Audrius Širvinskas, kuris dalį laiko dirbs Klaipėdoje.

Pastaruoju metu pavyko ne tik stabilizuoti, bet ir plėsti radiologijos tarnybą. Per pastaruosius kelis mėnesius įdarbinome 7 radiologus, dauguma jų dirba nuotolinu būdu iš įvairių Lietuvos miestų, o gydytojas Giedrius Kviecinskas perėjo iš kitos įstaigos ir pas mus dirba įprastiniu būdu.

Įdarbinus dvi gydytojas akušeres-ginekologes – Gretą Vilkę ir Emiliją Bogužienę – augs ne tik konsultacijų skaičius, bet ir gerės paslaugos moterims, turinčioms ginekologinių problemų. Akušerijos-ginekologijos klinikai nuo sausio vadovauti pradėjo iš Norvegijos grįžęs prof. dr. Linas Rovas.

Gerokai sustiprėjo onkologų komanda. Iš Airijos po emigracijos grįžus dr. Dariui Norkui, įsidarbinus gydytojui Tadui Stankevičiui bei po motinystės atostogų grįžus gydytojai Jurgai Remeikienei šiuo metu turime pilnai sukomplektuotą onkologų-radioterapeutų komandą. Tai labai gera žinia onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos universiteto ligoninės skubios pagalbos tarnybai vadovauti ir vystyti jos strategiją pradėjo jaunas, bet jau daug klinikinės ir vadybinės patirties turintis gydytojas Marius Ellikas.

Kokius pokyčius esate numatę skubios pagalbos srityje?

Šiuo metu optimizuojame ligoninėje veikiančių atskirų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių darbą. Turime du didelius skubios pagalbos skyrius, kurie dirba visiškai atskirai. Nė vienas iš jų neatitinka tokiems skyriams keliamų šiuolaikinių standartų. Planuojame, kad nuo liepos 1 dienos turėsime vieną skubios pagalbos skyrių, kuriame Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos pacientai gaus geresnes ir kokybiškesnes paslaugas. Lygiagrečiai sparčiai vystome naujo, pasaulinius standartus atitinkančio skyriaus projektą. Jam vystyti žadame pasitelkti tarptautinius ekspertus.

Tikimės, kad per 3-4 metus atsiras naujas Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios pagalbos skyrius, tenkinantis visus tiek pacientų, tiek juose dirbančių medikų lūkesčius. Šiame skyriuje taip pat įdarbinome daug naujų specialistų, tačiau jų dar trūksta, todėl kviečiame prisijungti prie dinamiškos komandos, kuriančios naują skubios pagalbos teikimo Vakarų Lietuvoje viziją.

Džiaugiuosi sėkmingu bendradarbiavimu su Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, kuri projekto vystymo pradžiai bei informacinių technologijų plėtrai atrado mums taip reikalingų lėšų.

Daugelis vis dar linkę manyti, kad gerai gydymo įstaigai pakanka gerų gydytojų ir kompetentingų slaugytojų. Tačiau turbūt to negana, kad įstaiga veiktų sklandžiai ir pelningai?

Iš tiesų, įstaigai labai svarbu ne tik veikti, bet veikti efektyviai. Mūsų ligoninėje veiklą būtina efektyvinti. Artimiausiu metu planuojame vadybos bei administracinių procesų optimizavimo procesą. Lietuvoje apie šį svarbų sveikatos apsaugos paslaugų teikimo aspektą nebuvo kalbama ir nebuvo sistemingo jo vystymo. Šiuo metu kuriame vadybininkų-administratorių tinklą. Kiekvienoje iš naujai sukurti planuojamų 17 klinikų dirbs vadybininkas–administratorius. Jo dėka sumažinsime administracinio-vadybinio darbo krūvį gydytojams ir klinikų vadovams. Gydytojai galės daugiau laiko skirti klinikiniam ir moksliniam darbui. Laimės pacientais, nes gerės medicininių paslaugų kokybė ir mažės eilės.

Klinikų vadybininkų-administratorių vienas pagrindinių uždavinių – paciento kelionę ligoninėje padaryti kuo efektyvesne. Vadybininkų–administratorių veiklą koordinuos prieš savaitę mūsų ligoninėje darbą pradėjusi Indrė Puzneckytė, analogišką darbą dirbusi privačiame medicinos sektoriuje.

Šiuo metu vyksta operacinių valdysenos projektas, kurio tikslas yra kuo geriau ir efektyviau išnaudoti operacinių potencialą bei gerinti darbo efektyvimą. Pasitelkėme lietuvių, gyvenančių Anglijoje tarptautinę patirtį – projektą globoja dr. Rytis Kalinauskas, dirbantis Vakarų Hertfordšyro ligoninės direktoriumi strategijai.

Pirmieji operacinių veiklos rezultatai parodė, kad yra nemažai rezervų išnaudoti operacinių laiką efektyviau. Operacinė yra pati brangiausia ligoninės struktūra, todėl jos veiklos optmizavimas visų pirma yra labai svarbus pacientams, kad jiems laiku ir greičiau būtų suteikta paslauga, trumpėtų eilės operacijoms. Ligoninei operacinių veiklos optizavimas atneštų didelę finansinę pridėtinę vertę, nes būtų ne tik geriau išnaudojami finansiniai resursai, bet ir generuojama daugiau lėšų.

Iš tiesų visus ligoninėje vykstančius procesus, kuriuos su komanda, su ligoninėje ne vienerius metus dirbančiais ir naujai čia atvykstančiais bei savo profesinę ateitį su ligonine siejančiais specialistais esame pradėję, sunku net išvardinti. O kur dar informacinių technologijų, mokslo vystymo kryptys, administracinių procesų tobulinimas.

Kokia šių didžiulių pastangų esmė?

Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos. Atsisukame į pacientą ir visus Vakarų Lietuvos žmones. Tampame atvira ir skaidria institucija, kuri mano manymu yra ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos turtas. Kuriame tokią organizacinę ir bendravimo kultūrą, kai visi darbuotojai, dirbantys ligoninėje, pradedant durininku baigiant generaliniu direktoriumi, tampame partneriais, siekiančiais vieno tikslo.

Mums visiems nuo šiol yra svarbu, kad paciento kelionė ligoninėje būtų kuo sklandesnė, kad jis čia jaustųsi kuo jaukiau, kad patirtų mažiau nerimo, kad visi jam rūpimi klausiami būtų atsakyti. Mūsų partneriu gydymo ir paslaugų teikimo procese taip pat tampa ir kiekvienas pacientas.

Pirmieji Lietuvoje kuriame Pacientų gerovės tarnybą, kurioje neseniai pradėjo dirbti Lina Baltrimienė. Naujai puoselėjama organizacinė kultūra, pagerėjęs psichologinis klimatas turėtų tapti pagrindine priemone, kuri padės dar labiau atskleisti mūsų nuostabaus, profesionalaus ir pacientui atsidavusio kolektyvo potencialą.

Ir slaugytojos, kurioms esu dėkingas už vystomus projektus, kasdien atliekamus didžiulius darbus, be kurių ligoninė negalėtų funkcionuoti, ir gydytojai bei visi kiti ligoninės darbuotojai naujai kuriamoje organizacinėje kultūroje turi pasijausti proceso šeimininkais. Partnerystė su pacientais, Vakarų Lietuvos šeimos gydytojais ir kitais specialistais, ligoninės darbuotojų įgalinimas bus impulsas, skatinantis kurti naują ir šviesią Klaipėdos universiteto ligoninės ateitį.

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai (11):

Atsakymų į “Audrius Šimaitis: „Pokyčiai ligoninėje jau dabar akivaizdūs””: 11

  1. Nuomonė parašė:

    Gal kada kas nors ir bus, dabar nieko naujo. Pabandykite užsiregistruoti su siuntimu pas akių gydytoją, nei per Martyės plauką. Gražus daktarų sąrašas, bet vietų nėra ir neparašyta kada bus. Aš kartoju, karvė, kuri daug bliauna, mažai pieno duoda.Ko ten netrūksta, tai posėdžių, po 2-3 valandas. Dešimtmečiais abi ligoninės dirbo be skolų, staigiai atsirado iš dangaus. Kurkite sistemą lietuvišką, o tas mėgdžiojimas , tai bezdalas, nei mes vokiečiai, nei anglai, o anglų sistema manęs visai nežavi. Man jau panašėja į komunizmo kūrimą…liežuviu

  2. Pala pala , o čia apie ką parašė:

    ponas Šimaitis kalba Lryte ? ___skolų liūną įklimpusios Klaipėdos ligoninės vadovas pažėrė liūdnus skaičius: „Situacija yra šokiruojanti“ LRYTAS.LT SVEIKATA MEDICINOS ŽINIOS Klaipėdos universiteto ligoninę (KULIG) slegia didžiulės skolos. Ligoninės skolos jau siekia 12,3 mln. eurų. Įstaiga priversta veržtis diržus – jos vadovas Audrius Šimaitis, teigia, kad atliekami tik patys būtiniausi pirkimai, peržiūrimos finansiškai nenaudingos sutartys, jau apkarpyti etatai.

    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2024/02/14/news/i-skolu-liuna-iklimpusios-klaipedos-ligonines-vadovas-pazere-liudnus-skaicius-situacija-yra-sokiruojanti–30553730

  3. Aldons parašė:

    Gerų specialistų prisirinko, iš provincijos iš Plungės , Joniškio

  4. Jolanta parašė:

    Kažin, kodėl nrkalba apie kyšių ėmimą, juk mokėsi atseit iš Anglų. Anglijoje už poros10 eurų paėmimą spiria lauk

  5. Jolanta parašė:

    Naujasis vafovas pamiršo paminėti „nuostabią: pulmanologę Matukienę, buvusią Janušomio patarėją, kuri bariasi su pacientais kad net sienos bilda, žmones gali prie infarkto privesti, darbo kokybė pati žemiausia, kaip rašoma kituose komentaruose. Kažim ką gero ji nuveikia žmonėms Dar yra neva skausmo klinika, ten tik kabinetukas, kur atbėgusi mergaičiukė, prieš metus tapusi neurologe, gavusi neurologės ne skausmo gydytojos licenziją suvarpė man nugarą kokiais nemažiau 10 dūrių, dūrė bet kur į neleistinas vietas, ko pasekoje paūmėjo skausmai

  6. Aritmetika parašė:

    Naujasis direktorius išlaiko manieras , kalba mandagiai atsargiai aptakiai. Matyt arba optimistas arba laiko dar trūksta perprasti. Nežinome tikros padėties niekas, bet taip panašu į nacionalinį stadioną-2. Skiriasi tuo, kad nei buvusio vadovo paieškos neskelbia, nei pradingusių milijonų neieško. Ir turbūt jie kazino nepralošti. Įdomiausia, kad dėl minuso kaltinamas sujungimas. O juk minusą turbūt pamatė, kai pagaliau ėmėsi skaičiuoti. Jūrininkų tai buvo pliusas. Mažas pliusas nedengia kito didelio minuso. Ir pats sujungimas vyko dešimtmečiais. Kodėl tik dabar nepasiprieŠinta? Gal minuso pusė priėjo liepto galą? Na, tada sako, dabar jau sujunkite, prašom… Kas žino

  7. Antanas parašė:

    Šaunu, kad gyd. Šimaitis dirba tokia kryptimi, kad Klaipėdos Universiteto ligoninė bus trečio lygio medicinos paslaugų centras. Tai pažanga ne tik Klaipėdos gyventojams, bet viso Klaipėdos regiono gyventojams, o vasarą, kai žmonių padaugėja dvigubai iš visos Lietuvos. Aišku, tai atlikti bus labai sudėtinga, nes po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau 33 metai, o Klaipėdoje medicina žengė vis dar sovietiniu modeliu, ypač gilus sovietizmas buvo Universitetinėje ligoninėje, kuri buvo Klaipėdos savivaldybės pavaldume ir kuri nieko nedarė žengiant medicinai Europos keliu. To nenorėjo buvęs vadovas, o savivaldybė jį dangstė.
    Bet tikiu, kad progresas bus, Klaipėdos medicina pagaliau vystysis ES valstybių senbuvių kelių. Kelias ilgas, bet ateitis šviesi.

    • valdao parašė:

      Jus ziauriai klystate, bet as ne Dievas ir ne teisejas
      Zurnalistams ir visuomenei nera idomi tikra ir reali padetis. Ir jums visiems su tuom reikes gyventi . Kada tai suprasite, kada tai pats patirsite, tada ir parasysite komentara, ar komentarus . Tik manau, kad laikas jau bus nuejes toli toli

    • Dergėjui parašė:

      Čia iš gilaus sovietizmo robotai atlieka operacijas Miesto ligoninėje? Dergiate iš nežinojimo? Kurioje ligoninėje neurochirurgai iš dalių surenka žmones po avarijų? Sujungimas buvo reikalingas konservoms. Kur tie SAM milijonai? Kada jiems rūpėjo paprasti žmonės? O miesto dūdoriaus, kartu su buvusia taryba atidavusių tokį turtą veltui, tvarkytą iš miesto biudžeto, niekada nesupras joks racionaliai mąstantis klaipėdietis.

  8. Ramutė parašė:

    Mieste yra veikiančių poliklinikų,bet paciantams trūksta informacijos,kokias paslaugas,be šeimos gydytojo galima gauti.Kas galimi vaistus suleisti lašelines sulašinti,kraujo tyrimus atlikti.?Kodėl neįmanoma užsiregistruoti telefonu,muzika pusė valan dos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sveikata

KUL pirmoji Baltijos šalyse atliko unikalią skrandžio operaciją

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos. ...
2024-05-22
Skaityti daugiau

Sveikata

Konsultavo dėl vėžio

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Prognozuojama, kad susirgimų skaičius per 10 metų dar išaugs iki 30 ...
2024-05-20
Skaityti daugiau

Svarbu, Sveikata

Ligoninė laimėjo pirmą kovą dėl daugiau nei 100 tūkstančių 

Klaipėdos universiteto ligoninė ir toliau murkdosi teismuose dėl jos dalimi tapusios Klaipėdos universitetinės ligoninės dar pandemijos metu vykdytų viešųjų pirkimų. ...
2024-05-17
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This