Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-02-15 |
Ketvirtadienį, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenei pristatyta Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (KU BRIAI) parengta paroda „Trys Vasario 16-osios prasmės (1918–1923 m.)“, suteikianti galimybę atrasti ir daugiau sužinoti apie kiekvienam lietuviui svarbią datą.
Pristatydamas parodą Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomenei KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pasidžiaugė šios mokyklos ir universiteto bendryste, pasveikino pedagogus ir moksleivius su švente, palinkėjo jaunimui būti Lietuvos ir savojo miesto patriotais.
„Aš pats baigiau jūsų mokyklą, po jos studijavau Vilniuje, bet grįžau ir dirbu Klaipėdai. Esu mūsų miesto patriotas. Tai svarbu, auginti šį jausmą linkiu ir jums“, – pranešime cituojamas KU vadovas.
Mokyklos bendruomenei jis perdavė KU istoriko Vasilijaus Safronovo parašytą „Klaipėdos miesto istoriją“.
Pasak Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Daivos Križinauskaitės, mokyklai didžiausia dovana, kai jos absolventai grįžta su gražiais darbais. Proginė paroda – tik vienas iš gimnazijos ir KU ryšio pavyzdžių. Vytauto Didžiojo gimnazijoje drauge su KU yra įsteigtos Novatoriško verslumo klasės, kuriose su gimnazistais dirba Universiteto dėstytojai, dalis paskaitų ir praktinių užsiėmimų vyksta KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete.
Parodoje istorikų surinkti dokumentai liudija, jog vasario 16-oji – ne tik 1918-ųjų politinių batalijų kulminacija – Lietuvos Tarybos priimtas Vasario 16-osios nutarimas, pasauliui pranešęs apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Parodos lakštuose išskirta ir 1922-ųjų vasario 16-oji, kuomet Kaune, buvusios Komercijos mokyklos patalpose, buvo atidarytas Lietuvos universitetas, davęs pradžią bent keliems šiuolaikiniams universitetams Lietuvoje.
Dar vienas istorijoje likęs faktas, susijęs su vasario 16-osios data, itin reikšmingas bendrai Lietuvos ir prie jos prijungto Klaipėdos krašto istorijai. 1923 m. vasario 16-ąją Ambasadorių konferencija Paryžiuje priėmė sprendimą Lietuvos Respublikai perduoti suverenines teises į Klaipėdos kraštą. Paskelbus apie šių teisių perdavimą, Lietuvos buvimas Klaipėdoje tapo teisiškai nenuginčijamu. Ambasadorių konferencijos sprendimas laikomas didele Lietuvos diplomatijos pergale.
Po parodos pristatymo paskaitą apie 1918-uosius ir Lietuvos valstybės atkūrimą gimnazistams skaitė KU BRIAI istorikė doc. dr. Silva Pocytė.
Parašykite komentarą