Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas pirmadienį nepritarė mero siūlymui perimti savivaldybės nuosavybėn iš privačių asmenų dovanojamą 85 kv. metrų žemės sklypelį Tomo g. 14, esą reikalingą istorinei Galinės gatvės atkarpai senamiestyje suformuoti. Taip bent laikinai buvo užkirstos galimybės minėto sklypo savininkams Dienovidžio skvero pakraštyje planuoti statybas.
Siūlomame sprendimo projekte yra numatyta, kad gaudama minėtą dovaną savivaldybės Taryba kartu leistų ir pertvarkyti bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Tomo g. 14 – atidalyti įgytą Klaipėdos savivaldybės nuosavybėn 85 kv. m dalį iš žemės sklypo ir ją sujungti su laisva valstybine kitos paskirties žeme bei suformuoti naują žemės sklypą.
Aistros dėl galimų pokyčių Dienovidžio skvere virė ir 2004 metais, kai buvo koreguojami teritorijų planavimo dokumentai – žmonės prieštaravo parengtiems projektams. Pasak Raimondos Gružienės, Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, tuomet į žmonių pastabas buvo atsižvelgta ir teritorijos planas pakoreguotas taip, kad galimų statybų poveikis skverui esą būtų minimalus
Komiteto narys, konservatorius Andrius Petraitis komiteto posėdžio metu prieštaravo pateiktam sprendimo projektui, teigdamas, kad jame numatyti procesais „yra teisėti, bet bet nėra teisingi iš miesto perspektyvos pusės”. Jis teiravosi, ar negalima iš privačių asmenų, kuriems čia grąžinta kadaise nuosavybės teise priklausanti žemė, ją išpirkti ir taip išsaugoti Dienovidžio aikštę tokią kokia ji yra šiandien – su skulptūrų ekspozicija, moliūgų ar kaimynų šventėmis.
Šis politikas pasigedo miesto vadovų ambicijos išsaugoti viešąsias erdves ir teigė, kad parengtas Tarybos sprendimas nėra racionalus žingsnis, nes tokių erdvių Klaipėdos senamiestyje nėra daug išlikę.
Tuo metu Arūnas Tuma savo ruožtu dėstė, kad savivaldybė turėtų daryti viską, jog tokių erdvių nebebūtų.
„Tokiose vietose – socializmas, šiukšlynas, nėra atsakingų asmenų”,- aiškino jis.
Po diskusijos už mero siūlymą sprendimo projektą balsavo tik trys komiteto nariai, du balsavo prieš, ir du susilaikė, tad sprendimui buvo nepritarta. Kadangi šis projektas buvo nukreiptas tik į šį komitetą, jis, anot R. Gružienės, savivaldybės Tarybai dabar svarstyti nebus teikiamas.
Minėto 85 kv. m ploto žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė siekia 10 330 Eur.
Manau A.Tuma teisus ir dar karta teisus.Stovejusiu,susprogdintu-nugriautu istoriniu namu vietose,okupantai paversdavo dykvietemis(pvz.”lenino aikste”),… neturejo, „noro” ,(pvz.Karaliauciaus krastas) atkurti „vokiska” kultura.Bet, YRA, atkurta Krokuva,Drezdenas … !? Ka renkates „ponai” !?
Keista klausytis žmonių, prieštaraujančių panašiems projektams. Suprasčiau, jeigu žmonės niekur nekeliautų ir nematytų pavyzdžių kitose šalyse. Dabar gi visi važinėjame po užsienius, žavimės jaukiais senamiesčiais, siauromis gatvelėmis ir t. t. Kai tik kalba užeina apie kažką panašaus pas mus – iškarto šiaušiasi prieš. Iš kur pas mus likęs tas tuščių (pardon, viešų) erdvių kultas? Mažai dar dykviečių mieste? Pusė Danės krantinių tuščia, nors ten turėtų stovėti senoviniai pastatai. Padidėjusi tarša? Tai gal reikėtų riboti transporto srautus, vystyti viešo ir ekologiško transporto plėtrą? Kodėl tokioje Hagoje, kuri pagal teritoriją prilygsta Klaipėdai, o gyvena 500 tūkst. gyventojų, mašinų mieste beveik nesimato???
Atgimė plėtros planai ar tęsiasi žygis prieš viešąsias erdves? Kas geriau visuomenei – tvora aptvertas kažkieno sklypas ar viešas žalias plotas? Pasak A. Tumos, viešas plotas yra socializmas, šiukšlynas, taigi, naikintinas blogis. Negaliu su tuo sutikti. Viešame plote neretai mėtosi idioto numesta nuorūka ar vėjo atskraidintas maišelis, bet nereikia meluoti – nei gatvės, nei skverai pas mus nėra virtę šiukšlynais. Žmonių kultūra auga, esu matęs net tokių, kurie savo augintinių kakučius surenka. Teršiama vis mažiau. Todėl užmačios šiuo pretekstu naikinti viešąsias erdves yra labai įtartinos. Jei užstatytume per karą senamiestyje atsiradusias tuščias vietas, tai grįžtume į viduramžių miestą su visomis jo gyvenimo kokybės, higienos ir pan. problemomis. Taip, kadaise čia skverų nebuvo, čia net pavienis žaliuojantis medis buvo neįsivaizduojama prabanga, bet ar tokia turi būti mūsų siekiamybė? Ar viešųjų erdvių naikinimas yra visuomenei bent kiek naudingas? Gal geriau užsiimkim ne naujais abejotinais užstatymais, o žmoniškai sutvarkykime ką tebeturime, kas dar išliko po visų miestą ištikusių negandų?
Man kaip klaipėdiečiui geriau gyvas ir tankus senamiestis, kuriame yra ką veikti, nei nenaudojama pievelė. Sovietmečiu vykdyti senamiesčio kvartalų griovimai, kuriant negyvus skverus, atnešė milžinišką žalą Lietuvos miestams. Keista, kad vakaruose pilna tankių senamiesčių ir dėl to problemų nekyla. Viduramžiais nebuvo kanalizacijos, šiukšlių išvežimo ir elementarios higienos. Tai, nesijaudink į viduramžius negrįšim.
Nebuvo ne tik kanalizacijos, nebuvo automobilių, nebuvo kitų visokios taršos ir dulkių šaltinių. Kita vertus, buvo epidemijos, didelis vaikų mirtingumas, trumpa gyvenimo trukmė, o miestuose tos bėdos pasireiškė labiau negu kaime. Kodėl? Dėl daugelio priežasčių, bet vienos svarbiausių iš jų buvo gyventojų didelis tankis ir žalumos stoka. Žalumos reikšmė gyvenimo kokybei suprasta jau prieš du ar tris šimtus metų, ir miestų gatvės imtos apželdinti, kuriami parkai ir pan. Tai į ką mus nori grąžinti viešų erdvių naikintojai – į ankstyvųjų viduramžių tamsą?
Viduramžiais mieste nebuvo taršos šaltinių? Leiskite priminti, kad tais laikais nebuvo ir centrinio šildymo, kiekvienas namas turėdavo po kaminėlį. Beje būtent tankiuose miestuose centrinis šildymas yra efektyviausias. Dėl šios priežasties nuosavų namų rajonai ir dabar neturi šildymo ir žiemą skęsta smoge. Tokių negyvų skverų sukeltas miesto išskydimas, kaip tik didina automobilių kiekį.
Kur jūs tame skvere matote žalumą? Man žaluma yra Malūno ir Skulptūrų parkai ar pajūrio miškai. Ne, bevertis žolės lopinėlis centre. Gatvių apželdinimas būtu gerai, tačiau tam reiktų siaurinti važiuojamasias gatvių dalis. Matėm, koks nepasitenkinimas dėl to kilo Vilniuje. Epidemijas padėjo įveikti kanalizacija ir medicina, dėl ko ir įvyko demografinis sprogimas. Vakarų Europoje miestas-sodas iš tiesų buvo populiari. Tačiau vėliau buvo pastebėta, kad tokie miestai susiduria su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais. Dėl to miestas-sodas idėjos atsisakoma ir grįžtama prie klasikinės miesto idėjos.
Tikrai ųiuo kart nepritarčiau gerbiamam Tumai. Ar sunku tvarkyti skverą, ar sunku jį paversti gražiu? Turbūt nelengva. Bet gal pagaliau įsteikite savivaldybėje kraštovaizdžio architekto etatą, Sodininko etatą, priverskite Miesto ūkio tarnybą, , kad parkais, skverais ji rūpintųsi ne abejotinas bendroves samdydama, o rinktųsi želdinių specialistus. Prasidėjas parkų tvarkymas, medžių šakų grubus, netaisyklingas kapojimas akis badyte bado… Prikimštas , beatodairiškai gyvenamaisiais namais prigrūstas senamiestis- tikrai nesuteikia miestui patrauklumo. Kai tik pasistatys namai buvusiame Trinyčiū fabriko plote, Gluosnių skegatvyje prie Danės- matysite ir kamščius, ir didžiulius lengvųjų automoblių srautus, kamščius, didės tarša, O ir tiltų per miesto upę net planuose nedaugėja..
Kvailių kompanijos, kitaip nepavadinsi, sprendimas.
Redakcija galėtų atidžiau klausytis komiteto posėdžius ir neklaidinti savo skaitytojų ką pasakė vienas ar kita Tarybos narys. Jūsų žiniomis Tuma sakė, kad savivaldybė turi stengtis, kad tokių dešimtmečius neišspręstų, probleminių senamiesčio namų, sklypų, ar dar kokių tai statinių kuo greičiau neliktu. Tik tiek ir nieko daugiau, nes visos tos neišspręstos problemos tik bjauroja mūsų ir taip mažą senamiestį.
Gerbiamas Arūnai, patarimas už patarimą – aiškiau reikėtų kalbėti. Pasiklausiau – tiksli tamtos citata: „Siūlyčiau, kad savivaldybė kažkokiais metodais padėtų, kad tokių sklypų nebūtų, o jie užsistatytų, nebūtų ten išraustos duobės, išraustas dar kas nors, arba planai į priekį neaišku kada kas bus. O tokiose vietose socializmas, šiukšlynas, nėra atsakingo nei kas ten. Atsakingas gal savininkas, bet kol nėra statinio tokios erdvės vadinkime tampa šiukšlynais ir neprižiūrėtos. Ir aplinkui tuo labiau maišo kitiems susitvarkyti. Akis bado tas, kitas irgi nuleidžia. Tai sakyčiau, kad palaikyti reikia”.
Kokių sklypų nebūtų? Tokių kaip tas skveras? Tokių kaip Tomo gatvės amžina bala? Tokių kaip parkavimo aikštelė ar plynės prie „Meridiano”?
Neturi ir neprivalo žurnalistas po kiekvieno politiko viešo pašnekėjimo skambinti ir tikslintis – o ką gi jūs ten turėjot omenyje taip neaiškiai kalbėdamas. Ir tuo labiau neprivalo cituoti viso tokio nerišlaus teksto.
Per pigi dovana. Ledo arenos projektas – kitas reikalas, galima priimti užrištomis akimis.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Vadinasi, esant šitam galiojančiam detaliajam planui, tie sklypų savininkai gali tiesiog imti ir užstatyti skverą, kuris ir šiaip mažai kam reikalingas. Toks vertinimas kyla matant tiek nuolat šiukšlėse paskendusį skverą, tiek jo takų būklę.
tokiuose menkuose reikaliukuose nėra apyvartos 🙂
Taigi sovietams labai patiko didžiulės aikštės kur dar ir Leniną ar menkesnį vadą pastatydavo. Senamiestį reikia atstatyti pagaliau, o ne dykras saugoti. Petraitis pasimetęs socializme, o iš ten išlysti sunku, o gal neįmanoma.
Ponas anonimas teisus pavėluotai, gatvės jau parduodamos, pvz Smilties Pylimo gatvės dalis jau parduota, nežinau ar tai leidžia įstatymai, bet kol kas štilis ir ramybė, lauksim kitų gatvių pardavimo.
Galetu it gatves uzstatyti, nes jomis vaiksto socializmai
Miesto vadovybė nori atstatyti ir atkurti senamiestį panaikinant tas pokarines urbanistines skyles, kuriuose geriausiu atveju guli benamiai. Deja liberalkonservatoriai viskam trukdo, o Petraitis nori, kad senamiestis būtų miegamasis rajonas.