Viktorija Čmilytė-Nielsen: entuziazmo atsisakyti parlamentinių lėšų nėra

ELTA
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
2024-02-26

Po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad sutarimo, kaip galėtų keistis parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka, kol kas nėra.

Palmiros Mart nuotr.

Pasak jos, nors Seimo nariai nerodo entuziazmo keisti Konstitucijos ir atsisakyti Seimo nario veiklai skirtų lėšų, šią galimybę sutarta apsvarstyti frakcijų viduje.

„Apsikeitėme nuomonėmis dėl to, kokių veiksmų būtų galima šioje situacijoje imtis. Kalbėjomės apie tai, kad yra trumpuoju periodu tai, ką galima padaryti, kad galima pakeisti Seimo valdyboje tvarkas, – po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais teigė V. Čmilytė-Nielsen. – Manau, kad tikrai ne vienas geras, konstruktyvus pasiūlymas nuskambėjo ir kalbant apie visiškai techninio pobūdžio pakeitimus kaip Seimo narius įpareigoti atsiskaitymus teikti kas mėnesį, o ne ketvirčiais“.

Pasak jos, trumpuoju laikotarpiu planuojami smulkūs techniniai pakeitimai, kuriuos ketinama priimti artimiausiu metu. Seimo pirmininkė teigia, kad viena iš galimybių – nustatyti, kad Seimo nariai už parlamentines lėšas turėtų atsiskaityti kas mėnesį.

V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad susitikimo metu buvo aptartas ir kitas kelias, apimantis ir Konstitucijos keitimą. Anot parlamento vadovės, seniūnai šiuos apie galimus pokyčius, apimančius ir parlamentinių lėšų atsisakymą, sutarė dar aptarti frakcijų viduje.

„Kalbant apie labiau fundamentalius galimus pakeitimus, aptarėme ir Seimo narių garantijų įstatymą, ir Konstitucijos galimą pakeitimą. Ir sutarėme, kad frakcijos viduje apkalus savo narius ir žiūrėsime, ar yra pritarimas platus, ypač vertinant tai, kad kadencija [eina] į pabaigą“, – akcentavo ji.

Tačiau V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad kol kas neaišku, ar Konstitucijos pakeitimui Seime užtektų palaikymo.

„Žiūrėsime, koks balsų išsidėstymas galėtų būti frakcijose, nes čia irgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuomonės labai išsiskiria netgi frakcijų viduje. (…) Labai didelio entuziazmo Konstitucijos keitimui nesimato, – sakė parlamento vadovė. – Bet galutinio sprendimo nėra, o jo šiandieną ir nesitikėjome. Tai tęsime su frakcijomis pokalbius ir žiūrėsime, ar trumpalaikė tvarka galėtų kažkokias problemas jau išspręsti“.

Vertina atsargiai

Konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė galimybę atsisakyti parlamentinių lėšų neslėpė vertinanti atsargiai.

„Pridėti prie atlygio turbūt nebūtų visiškai teisinga, nes vieni turbūt leistų savo kažkokiems privatiems dalykams, kirti iš tos pačios sumos vykdytų parlamentinę veiklą“, – žurnalistams Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Visgi, pasak jos, tobulinti parlamentinių lėšų tvarką – būtina.

„Neabejotinai, kad mes toliau diskutuosime, kaip galima tobulinti esamą tvarką, galbūt uždėti kažkokius saugiklius“, – akcentavo konservatorė.

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis pripažino, kad dabartinė Seimo nario veiklai skirtų lėšų tvarka yra žalinga ir daro reputacinę žalą visam Seimui.

„Jeigu paliekame dabar egzistuojančią tvarką, niekada neišvengsime tokių situacijų, kad vienaip ar kitaip bus piktnaudžiaujama, – žurnalistams sakė L. Kukuraitis. – Dėl to pokyčiai yra reikalingi“.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė akcentavo, kad daugiausiai diskusijų kyla dėl to, ką su parlamentinėmis išlaidomis daryti ilguoju laikotarpiu.

„Klausimas yra atviras, ką gi daryti su tomis išlaidomis ilguoju laikotarpiu – pradedant Konstitucijos 60 str. keitimu, taip pat Seimo narių garantijų įstatymu. (…) Dabar yra mums puiki proga pagalvoti, gal reikia turėti tokį įstatymą, išsprendžiant tuos klausimus, kuriuos kėlė ir Konstitucinis Teismas“, – svarstė ji.

Parlamento vadovė prieš susitikimą su Seimo frakcijų seniūnais akcentavo, kad yra galimi du parlamentinių lėšų tvarkos keitimo keliai. Jos nuomone, kai kuriuos sprendimus dėl tokių lėšų panaudojimo sugriežtinimo, nustatant tam tikrus limitus, būtų galima priimti labai greitai, tačiau ilgalaikiai sprendimai, pvz. Konstitucijos keitimas galiotų tik kitai Seimo kadencijai.

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę informavo Seimo valdybą apie savo ketinimus pakviesti frakcijų seniūnus ir aptarti galimus parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos pakeitimus.

                                                                                                                                            Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Norima leisti savivaldybėms savo teritorijoje riboti taršų kurą

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų ...
2024-05-07
Skaityti daugiau

ELTA

Išaugo visuomenės pasitikėjimas teismais

Naujausių apklausų duomenimis, balandį labiausiai – 5 procentiniais punktais – išaugo vasarį smukęs Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teismais. Taip pat aktyvesnio ...
2024-05-05
Skaityti daugiau

ELTA

Siūloma pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus TV kanalus

Vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 ...
2024-04-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This