Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-02 |
„Ar Jūsų planuojamas biudžetas pirkimui yra iki 140 000 Eur, ar iki 215 000 Eur?” – teiraujasi suinteresuoti ekspertai dėl konkurso, kurio metu ieškoma, kas parengtų galimas į pietus nuo Dangės upės esančios ir būsimos uosto teritorijos susisiekimo alternatyvas bei priemonių įgyvendinimo veiksmų planą. Tačiau pernai spalį pradėtos viešojo pirkimo procedūros stringa: jau tris kartus buvo nukeltas vokų atplėšimas, tikslinti dokumentai.
Šių paslaugų užsakovai – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė ir Pietinės uosto dalies sausumos susisiekimo mazgo vystymo darbo grupė. Laukiamas rezultatas – „išvada apie valstybei geriausią sausumos privažiavimo infrastruktūrą (Pietinės uosto dalies sausumos susisiekimo mazgą) kroviniams į (iš) Klaipėdos uosto terminalus (-ų), esančius pietinėje ir centrinėje dalyje, vežti”.
Pernai spalį KVJUD viešai paskelbė viešojo pirkimo techninę specifikaciją. Tuomet planuota, kad ekspertai nagrinės 5 alternatyvas: nieko nedaryti; tiesti pietinį aplinkkelį; „vystyti mišrią sausumos transporto infrastruktūrą: automobilių kelio ir geležinkelio modų derinį” arba tik didinti geležinkelio pajėgumą pietinėje uosto dalyje“, o penktąją alternatyvą gali siūlyti „sąnaudų ir naudos analizės rengėjas”.
O praėjusių metų gruodžio viduryje KVJUD paskelbė ir ekspertų, kurie per 6 mėnesius turėtų parengti pageidaujamą studiją, paiešką. Tačiau vasario pabaigoje vokų su potencialių rangovų pasiūlymais pateikimo terminas buvo nukeltas jau trečią kartą. Dabar – iki kovo pabaigos.
„Ar šiose gatvėse, keliuose buvo atlikti eismo intensyvumo, triukšmo ar kt. taršos tyrimai? Kokie tyrimai buvo atlikti konkrečiose gatvėse/ keliuose ir kada?” – tai tik pora klausimų iš konkurso organizatorius užgriuvusios jų lavinos.
„Ar susisiekimo mazgo planuojami sprendiniai – suformuoti, t.y., ar yra žinoma, kokia infrastruktūra, kokių charakteristikų ir kokiose teritorijose turi atsirasti, kiek žemės sklypų?’ – teiravosi kitas suinteresuotas asmuo.
Atsakymuose tiek į šį, tiek į kitus panašius klausimus duotos nuorodos į dar 2015 m. parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
Į klausimą, kokiose konkrečiai gatvėse, keliuose turėtų būti sumažintas neigiamas poveikis aplinkai planuojamais sprendiniais, atsakyta taip: „Šiuo metu kroviniai pietinėje uosto dalyje vežami Minijos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl., Vilniaus pl., Lypkių g. iki valstybinės reikšmės kelių (A1 ir Nr. 141). Klaipėdos pietinės uosto dalies sausumos susisiekimo mazgo galimų alternatyvų sąnaudų ir naudos analizės studijos tikslas yra sumažinti tiek esamų, tiek ateityje planuojamų krovininio transporto srautų per pietinę Klaipėdos miesto dalį neigiamą poveikį (spūstis, taršą, triukšmą ir kt.) vadovaujantis Uosto bendrojo plano sprendiniais numatyta galimybė įrengti pietinį aplinkkelį.”
Pietinės uosto dalies sausumos susisiekimo mazgo klausimas buvo iškeltas dar 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu. Tada buvo nutarta atlikti tokio mazgo sprendinių analizę, „ją pagrindžiant sąnaudų ir naudos vertinimu ir sudarytu priemonių įgyvendinimo veiksmų planu.”
Kokios dar studijos? Uosto direkcija turi ne studijuoti, o statyti estakadas per Minijos g. ir Taikos pr. , o miestas – aplinkkelį per Rimkus į Jakų žiedą.
Furos ruri nevaziuoti per miestą. Dabartine estakada yra klaida.
Manau,tai aferizmo-nesiskaitymo su Klaipeda-jos zmonemis pasekmes.Pirma uz Klaipedieciu-ES pinigus,miesto centre,pasistato, „sau”, Keleiviniu laivu terminala…. !?Po to,apiformina-pavercia,”ji”,furu „centriniu” terminalu,Po to,vel uz Klaipedieciu pinigus, tiesia „estakada nenutrukstamam furu srautui” i terminala !?Po to,”pasirodo”,”jiems”,dar reikia „nenutrukstamo gelezinkelio srauto” ,… !?Manau,stai kas buna,kai valdzia „TARNAUJA”,ne pilieciams,o chebrantams !?
Jei pirkti kokias 5 studijas del kelio, tai pacio kelio nebereikia statyti – pinigai isavinti.