Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo politikų pagimdytą bylą, kurios epicentre yra visuomeninės paskirties sklypas Labrenciškėje.  

Baigiamųjų kalbų metu Savivaldybės administracijos teisininkas tvirtino, kad verslininkai esą padarė esminius sutarties dėl detaliojo plano keitimo pažeidimus, o pastarųjų pasamdytas teisininkas akcentavo, jog ši byla yra tiesiog primityvus bandymas teismo būdu daryti spaudimą verslui. 

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, kad į teismo procesą išvirtę įvykiai prasidėjo, kai pernai vasario pabaigoje mero posto siekęs Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino sąrašo bendražygio Vido Karolio vaizdo medžiaga. Pastarojoje po sklypą M. Jankaus g. 10 vaikščiojęs tuometinis partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas dėstė, jog čia dabar norima statyti gyvenamus pastatus. 

„Sakykim taip – pavogti. Už 300 000 galite įsivaizduoti pusantro hektaro puikios žemės, kurioje galima statyti. Tiesiog ore atsiranda milijonas eurų ir daryt net nieko nereikia. Neplanuoja kitaip elgtis. Manyčiau, reikės šitą medžiagą perduoti Remigijui Žemaitaičiui, kad galėtume pajudinti šitą klausimą“, – kalbėjo V. Karolis. 

Į tokį politinį chorą vėliau įsijungė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidate į Klaipėdos merus buvusi Ligita Girskienė. 

Galiausiai liepos pabaigoje R. Žemaitaitis savo paskyroje pareiškė, jog „teisingumas turi triumfuoti“ ir informavo apie Savivaldybės administracijos pradedamą teisinį procesą dėl sutarties, pagal kurią buvo pradėtos detaliojo plano keitimo procedūros, nutraukimo. 

Byloje miesto valdžiai atstovaujantis Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis teisininkas Linas Ališauskas savo baigiamojoje kalboje tikino, kad sklypą dabar valdanti bendrovė „Simonsita“ esą gana šiurkščiai pažeidinėja minėtosios sutarties sąlygas.  Pažeidimai, anot jo, pasireiškia tuo, kad esą turėjo būti atliekama tik korektūra, kurios esmė – numatyti, kur ir konkrečiai sklype stovės vaikų darželis, o dabar daromi esminiai pakeitimai, numatant kitos paskirties statinius ir piktnaudžiaujama kaimynų sąskaita.  

Taip pat L. Ališauskas dėstė, kad bendrovė esą savalaikiai netaiso koncepcijos trūkumų, antroji pateikta koncepcija iš esmės nesiskiria nuo pirmosios, nukrypstama nuo galiojančio detalioj plano, už sklypo ribų sprendžiamos automobilių stovėjimo ir žaliųjų zonų trūkumo problemos.  

„Jei neatsiperka, tai kodėl buvo investuojama? Atsakovai yra profesionalai, turėjo įsivertinti detaliojo plano sprendinius, nereikia kaltinti, kad savivaldybė neleidžia daryti to, ko nėra detaliajame plane. Daug kas norėtų ten statyti. Niekas netrukdo kreiptis į savivaldybę ir paprašyti išpirkti už savikainą. Galbūt atsirastų ir kitų investuotojų“, – kalbėjo L. Ališauskas.  

Tuo metu „Simonsitai“ teisme atstovavęs teisininkas Aurimas Budrikis teigė, jog toks savivaldybės ieškinys tiesiog yra primityvus bandymas teismo būdu daryti spaudimą, noras panaikinti ankstesnius teisėtus administracijos sprendimus leisti koreguoti detalųjį planą keičiant sklypo paskirtį.  

„Viešoje erdvėje bandomas suformuluoti nesąžiningas, neskaidrus sklypo įsigijimo naratyvas. Juk galima nutraukti sutartį vienašališkai, be teismo, jei yra pažeidimų. Jei nepagrįstai ilgai vilkinama, irgi galima vienašališkai nutraukti. Kodėl savivaldybė niekada nebandė to daryti? Kodėl nesiuntė jokių įspėjimų dėl daromų pažeidimų ar vilkinimo? Nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja faktinis sutarties pažeidimas. <…> Iš viešos mero pozicijos susidaro įspūdis, kad savivaldybės planas minimum yra įpareigoti, kad būtų statomas privatus švietimo įstaigos pastatas. Bet ji negali daryti įtakos, kurioje vietoje ir kokio dydžio jis bus. Visą šitą ginčą bandoma politizuoti“, – kalbėjo teisininkas.  

Atsikirsdamas L. Ališauskas tikino, kad sutarties nutraukimas būtų „pats grubiausias“ sprendimas, tad savivaldybė esą pasirinko „švelniausią variantą“ – pateikė atitinkamą ieškinį, nors jis ir yra itin imlus darbui.  

„Galėjo per tą laiką suprojektuoti darželį, gauti leidimą statybai ir problema būtų buvusi baigta“, – teigė Savivaldybės administracijos atstovas.  

Savo ruožtu A. Budrikis paskutiniame savo pasisakyme pastebėjo, kad pati savivaldybė toliau vykdo šią sutartį ir reikalauja tikslinti paskutinės koncepcijos sprendinius, įvertinti gretimybes ir kt. 

Teismas sprendimą šioje byloje turėtų paskelbti dar šį mėnesį.