„Gėdinga vieta, – rėžė Leonas Makūnas Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu. – Esame tik 28 vietoje Lietuvoje pagal daugiabučių namų modernizavimą. Iki šiol esame modernizavę tik 219 daugiabučių iš beveik 2 tūkstančių, o per ateinančius 7 metus planuojame atnaujinti tik 75”.

Šis politikas teigė, kad Savivaldybės administracijos Tarybai teikiamas tvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2030 metų yra neambicingas. Nė vienas komiteto narys dėl tokio dokumento, kurį savivaldybės užsakymu už 17 tūkstančių eurų  parengė UAB „Eurointegracijos projektai”, įvertinimo neprotestavo. Juolab, kaip konstatavo komiteto nariai, parengtame plane visiškai nenumatyta jokio pačios savivaldybės indėlio į uostamiesčio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtrą.  

Martyno Vainoriaus nuotr.

Komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas stebėjosi, kad nors plane nurodoma, kurios savivaldybės įmonės ir įstaigos daugiausiai sunaudoja energijos, tačiau nėra numatyta, kaip didinti jų energijos suvartojimo efektyvumą. 

Vienintelis konkretybė, kurią dokumente akcentavo komiteto nariai – numatyta statyti saulės jėgaines, skirtas savivaldybės įstaigoms. Prognozuojama, kad tam reikėtų investuoti 14 milijonų eurų. Tačiau pateiktame plane nenurodoma iš kur tuos pinigus reikės paimti.

Politikus stebino ir tai, kad pačioje savivaldybėje nėra už energetikos sektorių atsakingų asmenų. Arba, kad plane rašoma, jog jam įgyvendinti nereikės savivaldybės finansinio prisidėjimo. Pasigesta ir savivaldybės priemonių, ambicijų stimuliuoti viso miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtrą. Taip pat pastebėta, kad jei AB „Klaipėdos energija” mokės 75 proc. dividendų nuo gautų pelno savivaldybei, ji negalės investuoti susidėvėjusių šilumos tinklų atnaujinimą, nors tai plane yra numatyta.

„Trūksta konkretumo. Gal ateityje atsiras skaičiukai ir atsakingi žmonės”, – samprotavo R. Tamošauskas. 

„Susidaro netvarkingumo įspūdis. Nėra aukštesnių siekių”, – taip mero pateiktą dokumentą apibūdino L. Makūnas ir balsuojant už susilaikė.

Susilaikė ir Arūnas Tuma, nors viešai posėdžio metu savo nuomonės neišsakė. Kiti komiteto nariai sprendimo projektui pritarė.

Komitetas sutarė prie šio klausimo grįžti dar kartą ir suformuluoti savo pasiūlymus dėl atsakingo asmens ar institucijos nustatymo energetikos srityje. 

INFORMACIJA 

Bendrasis galutinis energijos suvartojimas Klaipėdos savivaldybėje 2022 m. siekė 186 199,45 tonų naftos ekvivalentu. AIE dalis galutinės energijos suvartojime sudarė 39,64 proc. bei viršijo AIE dalį galutinės energijos suvartojime visoje Lietuvoje. 

2022 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje transporto sektoriuje AIE dalis siekė apie 4,46 proc., pramonės sektoriuje, vertinant elektros energijos suvartojimą ir šilumą pastatų šildymui, AIE dalis siekė apie 5,43 proc. Namų ūkiuose AIE dalis energijos vartojime siekė apie 71,76 proc., kai paslaugų sektoriuje ši dalis sudarė apie 57,86 proc. 

Pagal darytas prielaidas dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir BVP augimo, prognozuojama, kad Klaipėdos savivaldybės energijos poreikiai iki 2030 m. padidės apie 7 proc. (iki 187 882,62 tne,). 

Norint pasiekti šalies tikslą – išauginti AEI dalį transporto sektoriuje iki 15 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje turėtų būti registruota per 13 tūkst. elektromobilių ar kitus  atsinaujinančius išteklius naudojančių transporto priemonių.