Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-29 |
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade nuo šiol puikuosis ir Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje. Tradicijos bylą rengė Klaipėdos etnokultūros centras, bendradarbiaudamas su lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos universiteto etnologe dr. Kristina Blockyte-Naujoke.
Penktadienį Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Organizatorių nuotr.
Penktadienį Vilniaus rotušėje Klaipėdos etnokultūros centrui buvo įteiktas sertifikatas, liudijantis apie šios vertybės įtraukimą į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Vertybės įrašymas į šį sąvadą yra svarbus žingsnis, siekiant išsaugoti ir pripažinti kultūrinio paveldo vertę bei skatinti jos išsaugojimą ateityje.
Šiupinio šventė – tai Užgavėnių proga lietuvininkų rengiamas pobūvis, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa (dainos, šokiai). 1927 m. Klaipėdos lietuvių moterų draugija Bumbulienės svetainėje surengė pirmąją Šiupinio šventę. Nuo to laiko ji rengta kasmet. Gautas pelnas buvo skiriamas šalpai, kultūrą bei meną palaikantiems fondams.
Kelis metus ši šventė rengta Viktorijos viešbutyje, vėliau Klaipėdos miesto salėje – Šaulių namuose.
Lietuvininkai Šiupinio šventei ruošdavosi iš anksto, nes tai buvo jų reprezentacinis renginys, taip pat krašto kultūrinio gyvenimo sudėtinė dalis.
1786 metais Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, tuo metu buvusiame Rytų Prūsijos sudėtyje, karalius Friedrichas Vilhelmas uždraudė Užgavėnių karnavalus gatvėse. Už draudimo pažeidimą grėsė didžiulės baudos, todėl Užgavėnės persikėlė į uždaras patalpas. Po Antrojo pasaulinio karo, išeivijos lietuvininkų bendruomenėse pradėtos švęsti Šiupinio šventės tradicijos įgavo etninės tapatybės stiprinimo funkciją, o šiomis dienomis organizuojama Šiupinio šventė tampa svarbiu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros ženklu.
INFORMACIJA
Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo ir įrašymo į jų sąvadą Klaipėdos miestui atstovavo kunigas Jonas Lioranšas, dr. Dalia Kiseliūnaitė , dr. Kristina Blockytė-Naujokė ir Klaipėdos etnokultūros direktorė Nijolė Sliužinskaitė.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Šaunuoliai, kad atgaivinate ir puoselėjate mažlietuviškas tradicijas. Pagarba organizatoriams.