Nors bylą dėl Klaipėdos baseine palikto broko išnagrinėjęs teismas priėmė atskirą nutartį, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūrai pranešė, jog atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė tirti visą šią istoriją motyvuodama tuo, kad vieną ikiteisminį tyrimą jau buvo nutraukusi.  

„Atvira Klaipėda“ daug kartų ir išsamiai rašė apie beveik penkerių metų nagrinėtą uostamiesčio savivaldybės inicijuotą civilinę bylą buvusiam rangovui UAB „Axis Industries“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų Klaipėdos baseine atlyginimo. Gana įspūdingas buvo daugiau nei prieš metus vykęs teismo posėdis, kurio metu beveik tris valandas buvo apklausinėjamas Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjas Romualdas Stasiulis, kuravęs baseino statybas. 

Bylą nagrinėjusiam teisėjui Mariui Dobrovolskiui pasiteiravus, kodėl buvo mokami rangovui pinigai jei matyti atliktų darbų trūkumai, savivaldybės atstovas svarstė, kad galbūt buvo sulaikoma tam tikra suma, bet jis tiksliai to esą neprisimena. 

Neatskiriama baseino pastato valdymo sistemos BMS turėjo būti nešiojamas kompiuteris su atitinkama programine įranga, tačiau konsecininkas – bendrovė Klaipėdos baseinas – anot R. Stasiulio tvirtino, kad negavo tokio kompiuterio. 

 „Bet aš to negaliu patvirtinti”, – teigė R. Stasiulis. 

Po tokio tarnautojo atsakymo jam buvo pademonstruoti du paties pasirašyti aktai. Viename iš jų jis patvirtina, kad toks kompiuteris perduotas, o kitame – defektų akte – jau pasirašo po sąrašu, liudijančiu, kad toks kompiuteris neperduotas. 

„Perdavimo metu sistemos buvo valdomos. Kompiuteris kaip kompiuteris, nežinau koks jis. Aš jo fiziškai nepačiupinėjau. Jis turėjo būti su programine įranga. Fiziškai joks kompiuteris nebuvo atvežtas į savivaldybę. Fiziškai nebuvo perduotas, liko baseine. Perdaviau tuo pačiu sąrašu, niekur nieko nepernešant. Fiziškai net nežinau. Negaliu tvirtinti kai pats savo rankomis nečiupinėjau kompiuterio. Demonstruojant visas tas sistemas rangovas kompiuterį turėjo. Baseino atstovai buvo apmokomi. <…> Iš rangovo priimtas kompiuteris, bet jis dingo, jis buvo paliktas baseine”, – sunkiai minėto kompiuterio likimą aiškino specialistas. 

„Negaliu pasakyti, ji turėjo būti pridavimo metu. Apie ją neturiu supratimo. Savivaldybėje mes tokių specialistų neturime”, – atsakymas į klausimą, ar pastate įrengta „Bosch Climotion” klimato kontrolės sistema aiškino R. Stasiulis.  

Sulaukęs klausimo, ar buvo spaudimas iš tuometinio Savivaldybės administracijos vadovo Sauliaus Budino perimti baseiną, kad ir su trūkumais, R. Stasiulis teigė, kad „ko gero, tam tikras spaudimas buvo”. 

„Europinio finansavimo sutartis baigėsi ir reikėjo perimti iki to termino objektą ir dėl to tikriausiai buvo stengiamasi įtilpti į terminą ir perimti su defektais, kurie per garantinį laikotarpį turi būti ištaisyti. Atsakomybė šalių dėl garantinių įsipareigojimų nedingsta”, – sakė specialistas. 

„Esate valstybės tarnautojas, tai negi man rašyti atskirą nutartį ir perduoti STT, nes nežinot, kas veikė priėmimo metu? Pagrįstai pinigai savivaldybės ir europiniai išmokėti ar ne?” – į tokius pasvarstymus tada reagavo teisėjas. 

„Darbai atlikti ne pagal projektą, o žmonės užsimerkę tuos darbus priėmė. Sumokėta už darbus, licencijas ir programas, kurios niekada nebuvo pirktos. Tarnautojai kai kurie elgėsi nesąžiningai. Stasiulio atsakymai kvepia labai negerai ir yra didelis nesąžiningumas iš rangovo pusės. Mokesčių mokėtojų piniginės dėl to, kad kai kurie nesąžiningai atlieka savo darbą, neturėtų kentėti“, – jau sakydamas savo baigiamąją kalbą teigė Klaipėdos baseino advokatas Gediminas Juknevičius ir prašė teismo priimti atskirą nutartį dėl šių aplinkybių.  

Teismas išgirdo tokius argumentus ir vasario pabaigoje priėmė atskirąją nutartį bei nutarė pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūrai apie tai, kad už Klaipėdos baseine atliekamų darbų priežiūrą atsakingų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) ar kituose straipsniuose požymių. 

„Atvirai Klaipėdai“ pasiteiravus Klaipėdos apygardos prokuratūros, kas dabar yra daroma su tokia teismo nutartimi, pastarosios atstovė spaudai Viktorija Jonuitė informavo, kad jos pagrindu STT Klaipėdos valdyba atliko aplinkybių patikslinimą ir priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 

„Ikiteisminio tyrimo įstaiga savo sprendime nurodė, kad dėl iš esmės tapačių aplinkybių tyrimas buvo atliktas 2020 m., kuriame buvo priimtas sprendimas nutraukti tyrimą, konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas), 184 str. 2 d. (Turto iššvaistymas), 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Šio priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pavesta patikrinti prokurorui“. – informavo V. Jonuitė.  

STTT Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Dovilė Andrijauskaitė savo ruožtu suteikė informaciją, kad pirmasis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2020 m. vasarį gavus pranešimą. Jo metu buvo atliekami procesiniai veiksmai, tačiau specialiųjų liudytojų ir įtariamųjų statusai nebuvo suteikti. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020 m. spalio pradžioje.  

INFORMACIJA 

Savivaldybė prašė priteisti iš generalinės rangovės UAB „Axis Industries“ 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš savivaldybės 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl esą neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo banko išleista garantija. 

Teismas nusprendė, kad akivaizdžių defektų šalinimo išlaidos savivaldybei negali būti priteistos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti iš rangovės priteistiną sumą dėl to, kad būtent savivaldybės paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Kelvista“ netinkamai atliko savo pareigas –  nustatęs, kad darbus rangovė atlieka netinkamai, pažeidžiant tiek teisės aktų, tiek techninio projekto reikalavimus, jis turėjo informuoti apie tai savivaldybę bei rangovą. Techninis prižiūrėtojas turėjo sustabdyti netinkamai vykdomus darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų, tačiau to nepadarė ir tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam darbų atlikimui, defektų atsiradimui. Kadangi savivaldybės pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamas vykdymas turėjo reikšmės defektų atsiradimui ir susidariusiems nuostoliams, įvertinus šios pareigos nevykdymo reikšmę savivaldybės įrodytų trūkumų šalinimo suma (741 207,99 Eur) sumažinta 25 proc. iki 555 906 Eur. Į savivaldybei priteistiną 555 906 Eur sumą įskaityta Savivaldybei banko pervesta 100 000 Eur garantija