Keisis kormoranų skaičiaus reguliavimo tvarka

ELTA
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
2024-04-07

2025 m. įsigalios nauja kormoranų populiacijos kontrolės tvarka ir nustatytas skaičius, kiek šių paukščių galės naikinti žuvininkystės ūkiai, praneša Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis. Pasak jo, šiais metais dar bus taikoma tvarka, kai kormoranus naikinti leidžiama tik tam tikru periodu.

„Darbine tvarka esame apsitarę, kad būtų prasminga daryti kitą žingsnį ir eiti link individualių kvotų nustatymo, kiekvienam ūkiui nustatant galimų paimti paukščių kiekį“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu šią savaitę teigė D. Mikelaitis. 

„Šiais metais planuojame užbaigti licencijavimo procesą nustatant leidžiamų paimti paukščių periodus. 15 ūkių prašymai jau patenkinti, liko tik keli. Siekiant išlaikyti tolygumą, šiemet prasminga išlaikyti tą pačią sistemą. Turime iniciatyvą ir norą pereiti prie naujos sistemos, kur galėtume turėti aiškią kvotavimo sistemą. Ir tada kitais metais startuoti pagal tokią tvarką“, – paminėjo jis.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas paaiškino, kad pagal dabartinę sistemą ūkiai skaičiuoja ir pateikia informaciją apie žalą darančių kormoranų gausą, sugaunamus ar sunaikinamus paukščius. Remiantis šiais duomenimis, teigė jis, yra nustatomi periodai, kada leidžiama paukščius naikinti.

„Agentūra kasmet priima teigiamus sprendimus dėl kormoranų gausos reguliavimo ūkiuose. Nuo 2022 m. turime šiokį tokį papildymą sprendimų priėmime, kad akvakultūros ūkiai savarankiškai renka ir teikia duomenis apie paukščių gausą, apie paimamų paukščių kiekį ir apie daromos žalos dydį. Ir įvertinant šiuos parametrus, yra nustatomi tie periodai, kuriais paukščių paėmimas yra leidžiamas“, – komentavo jis.

D. Mikelaitis taip pat paminėjo, kad jau nuo 2002 m. egzistuoja tvarka, leidžianti taikyti neletalines kormoranų gausos reguliavimo priemones bet kuriuo metų laiku.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pranešė, kad 2015–2022 m. laikotarpiu atlyginti kormoranų atliktą žalą akvakultūros ūkiams buvo skirta 2,5 mln. eurų. Tai, pasak jo, trečdalis lėšų, skirtų akvakultūros tvenkinių ūkiams, įgyvendinantiems gamtotvarkos priemones.

„Naujame finansavimo laikotarpyje ši priemonė taip pat numatoma“, – pabrėžė D. Dudutis.

Viceministras paminėjo, kad nors kormoranai daro didelę žalą ūkiams, Europos Sąjungos reglamentai ir Lietuvos įsipareigojimai apriboja prieš juos galimas naudoti priemones.

Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigė, kad tokių paukščių medžioklės leidimai yra išduodami ūkiams, kurie dėl šių paukščių patiria žalą. Visgi, pasak jo, tokius leidimus reikia išduoti kasmet, atsižvelgiant į žalą ir paukščių populiaciją.

„Ypatingos laisvės valdyti šią rūšį neturime. Pagal paukščių direktyvą ši rūšis nėra medžiojamų rūšių sąraše. Tad kiekvienas individualus atvejis sprendžiamas atskiru leidimu ir valstybės narės privalo paisyti pagrindinių taisyklių, nagrinėti ar egzistuoja alternatyvos, ar susiduriama su didelės žalos situacija. Ir tada nustatyti tokios apimties reguliavimo priemones, kurios nekeltų tos rūšies ilgalaikiam išlikimu, – tvirtino jis. – Lietuvoje ūkiams kiekvienais metais yra išduodami leidimai reguliuoti kormoranų gausą“.

Anot Aplinkos apsaugos atstovo, Lietuvoje šiuo metu yra 8000 kormoranų porų, tuo metu Karaliaučiuje porų gali būti keliasdešimt tūkstančių. Taip, pasak jo, dalis jaunų kormoranų, kuriems iki 4 metų, klaidžioja, o Lietuvoje žalą žuvų ūkiams daro paukščiai, išsiritę Suomijoje ar Švedijoje.  

Posėdžio metu Kaimo reikalų komitetas nutarė kreiptis į eurokomisarą Virginijų Sinkevičių siekiant išsiaiškinti, kaip Europos Sąjungos direktyvos numato kormoranų apsaugą ir kokias priemones šalis narė galėtų leisti siekiant sumažinti šių paukščių daromą žalą verslui.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

Dėl sumažėjusio deguonies - pavojus Kuršių marių žuvims

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio ...
2024-05-22
Skaityti daugiau

Svarbu, Uostas ir jūra

Deginimui skirtų atliekų importas per uostą: judama toliau

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ toliau vykdo procedūras, kad galėtų įgyvendinti planus per metus krauti apie 120 tūkst. tonų nepavojingomis ...
2024-03-29
Skaityti daugiau

Aplinkosauga, Svarbu

Neskundžiamas verdiktas: aplinkosaugininkai tinkamai įvertino „Grigeo Klaipėda“ marioms padarytą žalą

Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) tinkamai įvertino AB „Grigeo Klaipėda“ nelegaliai leistomis nuotekomis ...
2024-03-07
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This