Manipuliacija kaip politikų veikimo priemonė

Nuomonės
Vytautas Valevičius
2024-04-08

Vienoje knygoje teko aprašyti įvairius žodžius, kurie sukelia malonius ar nemalonius pojūčius. Vienas iš jų ir buvo „manipuliacija“. Nors specialistai nesunkiai gali pateikti ne vieną naudingą ar malonų šio termino vartojimo atvejį, tačiau daugeliui jis yra mažai priimtinas.

Tačiau artėja rinkimai, ir ne vieneri, todėl reikėtų atidžiai pasižiūrėti į tuos, kurie siekia mus valdyti ar bent prižiūrėti. Daugelis iš mūsų nesugeba kritiškai peržiūrėti vadinamųjų kandidatų sąrašų, dar labiau retas kas atmena, ką jie yra žadėję prieš 4-6 metus ar net anksčiau. Ilgalaike atmintimi pasižymi popierius, dabar jau ir įvairūs tinklai, o žmonės veik niekada.

Portalo archyvo nuotr.

Pirmas reiškinys, kuris krenta į akis, yra praeities „nubraukimas“. Igno Vėgėlės ir Aurelijaus Verygos susitarimas tampa itin įdomus, jei prisiminsime tik prieš kelerius metus vykusias kovas. Vienoje pusėje – sveikatos ministras, kitoje – tarsi piliečius ginsiantis žymus advokatas. Kas nori prisiminti jų tarpusavio žodines dvikovas, gali pasiskaityti jau praėjusiose istorijose. Bet pažvelkime į žymaus advokato retoriką, t.y. kuo jis mus akina.

I. Vėgėlė turi savo rinkimų puslapį, kuriame nustato savą termino populizmas reikšmę, kuri jam patinka: „Populizmas – (pranc. populisme < lot. populus – liaudis): skelbimas idėjų, politinių, ekonominių ir kitokių pažadų populiariais, įtaigiais šūkiais, atitinkančiais daugumos lūkesčius, siekiant visuomenės paramos ir, jai padedant, – valdžios.“

Dabar pažiūrėkime į mokslinius apibrėžimus. Čia iš mūsų enciklopedijos: „Populizmas, politikos tradicija, pagal kurią siekiant politinio pripažinimo orientuojamasi į žemesnius visuomenės sluoksnius, pataikaujama masių nuotaikoms. Populizmui būdinga tam tikrų idėjų, politinių, ekonominių ar kitų pažadų skelbimas visiems suprantamais ir įtaigiais šūkiais, atitinkančiais daugumos lūkesčius, siekiant visuomenės (arba rinkėjų) paramos ar valdžios. Populizmas gali būti susijęs su demagogija, retorika, propaganda, sąmokslu, diktatūra“.

Ar pastebėjote skirtumą? Mano knygoje tai vadinama manipuliacija. Įdomu, kad pats kandidatas yra gražiai pasakęs: „Tikiu, kad Lietuvos žmonės yra kritiški ir atsparūs propagandinėms technikoms, todėl manipuliacijoms nepasiduos.“ Manau, kad galima pritarti.

Kitas kandidatas prezidentas Gitanas Nausėda buvo pirmasis valstybės vadovas, kuris gerovės valstybės kūrimą iškėlė kaip svarbiausią tikslą. Tiesa, tai buvo prieš penkerius metus. Tuomet jis tvirtino: „Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. Gerovė – tai ne tik orios visų šalies piliečių pajamos, gerovė – tai teisė gauti kokybišką sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, gerovė – tai asmens orumas ir pasitikėjimas vienas kitu ir sava valstybe“.

Žodžiai gražūs ir neaiškūs. Paimsiu tik vieną manipuliacijos pavyzdį. Citata iš prezidento pranešimo: „Aš pradėsiu nuo to, kad 2019 metais, kuomet prisiekiau ir pradėjau eiti savo pareigas, pirmu mano tikslu buvo pensijos. Na, praėjo turbūt ne tiek ir daug laiko. Ir dar, ko gero, nepamiršome vieno premjero, kuris spręsdavo ekonomikos problemas mažindamas pensijas. Mano tikslas buvo, kad pensijos ne tik augtų, bet augtų tokiu tempu, kad neatkartotų vidutinio darbo užmokesčio dinamikos, bet augtų sparčiau. Štai kodėl 2019 metų pabaigoje mes sugalvojome vadinamojo aplenkiančio indeksavimo instrumentą, kuomet tam tikru procentu išaugus vidutiniam darbo užmokesčiui pensijos išauga dar daugiau. Šio elemento pavyko pasiekti ir jį įgyvendinti jau su naująja Vyriausybe taip pat. Iš pradžių man teko dirbti su [Sauliaus] Skvernelio, po to – su Ingridos Šimonytės Vyriausybe, ir šioje vietoje buvo tęstinumas. Na, ir kad nemeluotų skaičiai – vidutinė senatvės pensija išaugo nuo maždaug 350 eurų iki 550 eurų. Kitais metais ji sudarys šiek tiek daugiau kaip 600 eurų.“

Tai gryna manipuliacija, nes pensijos yra indeksuojamos pagal įstatyme nustatytą formulę, kur yra naudojami objektyvūs dydžiai, vieni iš jų yra darbo užmokesčio didėjimas. Taigi prezidentas tam įtakos tiesiog neturi.

Trečias kandidatas – I.Šimonytė. Bet apie jos veiksmus – kitą kartą. Plačiau apie manipuliaciją galite perskaityti knygoje „Manipuliacija arba kaip paveikiami žmonės“.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuomonės

Atsakymas palengvintų apsisprendimą arba Kodėl vis dar proteguojama dalis senjorų?

Jau šį sekmadienį Lietuvos gyventojai dar 5 metams išsirinks naują šalies prezidentą. Nors viešojoje erdvėje ne kartą kalbėta esą pasirinkimas ...
2024-05-23
Skaityti daugiau

ELTA

G. Nausėda ketinimus pakeisti jūrines sienas sieja su Rusijos platesnio masto veiksmais prieš NATO

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog skelbiami Maskvos planai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija gali būti platesnio masto Rusijos ...
2024-05-22
Skaityti daugiau

Spyglys

Abrozdėlių ir plakatų nepritrūks*

Nenuilstančiojo agitatoriaus už/prieš visus ir viską Virginijaus rankų darbo nemarieji plakatai tinka visiems atvejams. Pamenate, kaip prieš pirmąjį prezidento rinkimų ...
2024-05-19
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This