Praėjusią savaitę Klaipėdos apylinkės teismas palaimino prokuratūros ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus taikos sutartį, kurios šiam politikui prireikė dėl projekto „Skaidrinam“ išviešintų jo praėjusios kadencijos metu deklaruotų gana įspūdingų išlaidų kurui. „Tiesa, ikiteisminiam tyrimui tai didelio įspūdžio turbūt nepadarys“, – mano minėto projekto iniciatorius, visuomenininkas Andrius Tapinas.

Visgi teisėsauga tiesiai šviesiai kol kas neatsako, ar dar ketina su meru pabendrauti ir baudžiamojo proceso tvarka.

Įspūdingas kilometražas

„Skaidrinam“ praėjusių metų spalį atskleidė, kad Kretingos meras buvo pamėgęs piltis dideliais kiekiais dyzeliną ir savaitgaliais.

Kortelių prasme mero čekiai buvo nepriekaištingi, nes 2021 m. jis atsiskaitinėjo vienintele kredito kortele kartu su vienintele „Viados“ nuolaidų kortele. 2022 metais A. Kalniaus kortelės numeris pasikeitė, bet visi pirkimai toliau buvo daromi iš jos. Tačiau meras kuro pildavo pakankamai dideliais kiekiais ir dažniausiai savaitgaliais. „Skaidrinam“ nustatė, kad iš tokių 18 didelių pylimų (apie 100 eurų) 2022 m. balandį – gruodį net 10 buvo atlikti savaitgalio dienomis.

Buvo pateikti ir konkretūs itin keisti pavyzdžiai. 2021 m. gegužės 15-ąją, šeštadienį, 14.11 val., A. Kalnius pylėsi 78 litrus dyzelino, o 20.06 val. kitoje degalinėje – dar 46 litrus. Po savaitės, gegužės 23-ąją, sekmadienį, 10.43 val., A. Kalnius pylėsi 58 litrus dyzelino „Viadoje“, o po 40 minučių jis jau kitoje degalinėje pylėsi net 73 litrus dyzelino.

Pinigus grąžino, pasirašė taikos sutartį

Balandžio 4-ąją meras savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad išvakarėse su Klaipėdos apygardos prokuratūra „padėjo vieną tašką vadinamojoje „čekiukų“ istorijoje“.

„Pasirašėme Taikos sutartį civiliniame ginče. Taip pat vakar į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą grąžinau 7 541,61 Eur iš praėjusią kadenciją man kaip Tarybos nariui išmokėtų 10 260,88 Eur transporto išlaidoms. Šioje situacijoje turėjau dvi galimybes – bandyti apsiginti teisme arba susitarti taikiai. Pasirinkau antrąjį variantą, tikėdamas, kad bent menkiausias abejones keliančių išmokų dalies grąžinimas į biudžetą yra pats teisingiausias sprendimas. Manau, kad to ir pats tikėčiausi iš mero, kurį būčiau rinkęs“, – rašė A. Kalnius.

Po keleto dienų, praėjusį pirmadienį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo Sauliaus Zajarsko nutartimi buvo patvirtinta minėta taikos sutartis. Nors A. Kalnius rašė jau grąžinęs visą sumą, taikos sutartis leido jam tai daryti dalimis. „7541,61 Eur Antanas Kalnius įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per šešis mėnesius, skaičiuojant terminą nuo Taikos sutarties sudarymo dienos, sumokant iki paskutinės mėnesio dienos pirmuosius penkis mėnesius po 1266 Eur o paskutinį šeštąjį mėnesį 1211,61 Eur į Kretingos rajono savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą“, – skelbia vienas iš jos punktų.

Prokuratūra savo ruožtu įsipareigojo nereikšti reikalavimų teismui už grąžinamą sumą mokėti procesinių palūkanų.

Ši teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Po to ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiamas.

Visgi A. Kalniui paskelbus apie tokį sprendimą „Skaidrinam“ iniciatorius A. Tapinas savo „Facebook“ paskyroje išreiškė abejonę, ar Kretingos merui vien tuo viskas ir baigsis.

„Kretingos meras Antanas Kalnius, kuris pernai jautėsi ramus dėl savęs ir sakė, kad tvarka sudėliota tinkamai, dabar nebe toks ramus ir paskubėjo sudaryti taikos sutartį su prokuratūra ir grąžinti 7500 eurų į savivaldybės biudžetą. Tiesa, ikiteisminiam tyrimui tai didelio įspūdžio turbūt nepadarys“, – rašė visuomenininkas.

Prieš tai jis buvo priminęs, kad du politikai dėl tokių viražų su mokesčių mokėtojų pinigaus jau sulaukė baudžiamosios atsakomybės. Buvęs Lazdijų tarybos narys, demokratas Valdas Žička pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo. Jam skirta 10 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė 5 metus būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įmonių pareigas. V. Žička taip pat savo noru atlygino padarytą žalą savivaldybei – 3000 eurų. O kitas Lazdijų tarybos narys, socialdemokratas Arūnas Vaišnoras, pripažintas kaltu dėl to paties, gavo 7 tūkst. eurų baudą ir 5 metų draudimą būti renkamam/skiriamam.

Įtariamųjų dar nėra

„Atvirai Klaipėdai“ paprašiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros pakomentuoti, ar su A. Kalniumi sudaryta taikos sutartis reiškia, kad teisėsauga jau nebeturi jam jokių pretenzijų, šios institucijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Jonuitė akcentavo, kad civilinis procesas, kuris inicijuotas viešojo intereso gynimo prokurorų, sprendžia žalos atlyginimo savivaldybei klausimą, o baudžiamasis persekiojimas, kurį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vadovaujant prokuratūrai, sprendžia, tiria nusikalstamos veikos padarymo faktą. Tuomet asmenims gali būti pareikšti įtarimai ir dėl jų kaltės klausimo vėliau pasisako teismas.

Pasak jos, STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Varėnos, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybių tarybų nariams.

Be šių ikiteisminių tyrimų viešojo intereso gynimo prokurorų iniciatyva pradėti tyrimai dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo į atitinkamų savivaldybių biudžetus. Prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu dėl konkrečios sumos grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

STT atstovė spaudai Dovilė Andrijauskaitė savo ruožtu detalizavo, kad tyrimas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių galimai neteisėto lėšų panaudojimo tebevyksta, tačiau šiuo metu įtarimai dar niekam nėra pareikšti.

Kad įtariamųjų Kretingoje gali ir nebūti, liudija Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, kaltinamo piktnaudžiavimu panaudojant savivaldybės išmokas, dokumentų suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimu, pateikiamas pavyzdys. Prieš pirmą savo teismo posėdį jis žurnalistams teigė, jog finansų ministrė Gintarė Skaistė „grąžino 14 tūkst. eurų, bet nėra teisiama“.

Kitiems kretingiškiams – civiliniai ieškiniai

Kovo pabaigoje prokuratūra platino pranešimą spaudai, kuriame informavo, jog kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams Raimundui Puškoriui ir Mariui Meškauskui.

Pasak prokuratūros pranešimo, R. Puškoriui buvo išmokėta 15 775 eurų kompensacija transporto išlaidoms. Aiškinantis šių patirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad R. Puškorius savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti kuro išlaidas už apie 5,3 karto didesnį kilometražą, nei jis realiai galėjo būti nuvažiuotas pagal turimų automobilių nustatytą pravažiuotą ridą per tarybos nario kadenciją. Turimais duomenimis, R. Puškorius degalų įsigydavo keliskart per dieną, dvi, tris dienas iš eilės buvo įsigyjami skirtingų rūšių degalai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už degalus buvo atsiskaitoma 14 skirtingų mokėjimo kortelių, iš kurių tik dvi priklausė R. Puškoriui bei 16 skirtingų degalinių nuolaidų kortelių. Degalai buvo pilami ir karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. balandžio), nors komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir kontaktinis bendravimas buvo apribotas.

M. Meškauskui buvo išmokėta 12 150 eurų kompensacija transporto išlaidoms. Prokuratūrai atlikus tyrimą dėl šių lėšų panaudojimo teisėtumo, buvo gauta duomenų, kad M. Meškauskas pirko degalus dideliais kiekiais, kartais net viršijančiais jo naudoto automobilio bako tūrį. Be to, M. Meškausko savivaldybei pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jis patyrė transporto išlaidų ir karantino metu. Taip pat pagal M. Meškausko naudoto automobilio ridą nustatyta, kad tarybos narys pateikė savivaldybei apmokėjimui dokumentus už beveik dvigubai didesnį kiekį litrų kuro nei automobilis nuvažiavo per kadencijos laikotarpį.

„Tyrimų metu nustatyti šie bei kiti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad remdamasi R. Puškoriaus ir M. Meškausko pateiktais dokumentais Kretingos rajono savivaldybė minėtas kompensacijas jiems išmokėjo nepagrįstai, todėl prokuratūra siekia neteisėtai išmokėtą sumą grąžinti į savivaldybės biudžetą”, –  buvo rašoma prokuratūros pranešime.

R. Puškorius į biudžetą turėtų grąžinti 12 832 eurus, M. Meškauskas – 9514 eurų.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra į teismą kreipėsi su dar dviem civiliniais ieškiniais. Jais prašoma savivaldybei priteisti daugiau nei 20,5 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams Vitalijai Valančiutei ir Rimantui Maciui.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, Vitalija Valančiutė nuo 2019 m. balandžio iki 2023 m. balandžio bendrai iš Kretingos rajono savivaldybės gavo 14,5 tūkst. eurų kompensaciją transporto išlaidoms. Aiškinantis šių patirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad V. Valančiutė savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti kuro išlaidas už apie tris kartus didesnį kilometražą nei jis per vertinimo laikotarpį galėjo būti nuvažiuotas iš tiesų. Analizuojant V. Valančiutės savivaldybei pateiktus dokumentus, taip pat nustatyta, kad buvusi tarybos narė neracionaliai dažnai pylėsi įvairios rūšies kurą, už kurį buvo atsiskaitoma 28 skirtingomis, ne V. Valančiutei priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis.

R. Macius per tą patį laikotarpį savivaldybės biudžeto gavo 14,6 tūkst. eurų kompensaciją už patirtas transporto išlaidas. Prokuratūrai atlikus tyrimą dėl šių lėšų panaudojimo teisėtumo, buvo gauta duomenų, kad R. Macius gavo kelis kartus didesnę kompensaciją už kurą nei jo galėjo išnaudoti per savo kadencijos laikotarpį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad buvęs tarybos narys dalį atsiskaitymui reikalingų kvitų pateikė ne jų originalus, o fotokopijas. Nustatyta, kad tokia dokumentų pateikimo tvarka neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų ir iš pateiktų fotokopijų neįmanoma nustatyti visų ar dalies būtinų apskaitos dokumentams rekvizitų.

Prokurorai, kreipdamiesi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus, prašo Kretingos rajono savivaldybės naudai iš V. Valančiutės priteisti 9 296 eurus, o iš R. Maciaus – 11 234 eurus.

ATNAUJINTA. Trečiadienio popietę Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai pranešė, kad sulaukė dar dviejų Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių ieškinių 2019-2023 metų kadencijos Kretingos rajono tarybos nariams.

Iš Juozo Mažeikos prašoma priteisti 6 472 eurų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Tyrimo duomenimis, jam nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. Savivaldybės administracija išmokėjo 10 762,69 eurų, iš kurių 9 719,8 eurų sudarė išlaidos už kurą. Teismui pateiktame ieškinyje nurodytos savivaldybės tarybos nario naudotos transporto priemonių ridos, kuro sąnaudos ir konstatuota, kad didžioji dalis išmokėtos sumos laikoma nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu. Pasak prokuratūros, degalų pylimai nepagrįstai dideliais ir neprotingais, prašomais kompensuoti degalų kiekiais, degalų pirkimo dažnumas, mokėjimai grynaisiais pinigais akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto ir patvirtina nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją.

Iš Stepono Baltuonio prašoma priteisti 10 577,79 Eur ir tokias pat palūkanas. Šiame ieškinyje nurodoma, kad Savivaldybės administracija per tą patį periodą jam išmokėjo 15 351,18 Eur kompensaciją, iš kurios didžiąją dalį – 13 320,11 eurų, sudaro išlaidos už 9 889,88 litro degalų. Išlaidoms pagrįsti buvo teikiami kvitai – pagal juose esančius duomenis nustatyta, jog naudotasi 10 bankinių kortelių, iš kurių dvi priklauso savivaldybės tarybos nariui, o kitų asmenų vardu išduotomis kortelėmis įsipilta kuro už 4 040,39 eurų.

Prokuratūra ieškinyje pasisako, kad už beveik dešimt tūkstančių litrų degalų turėjo būti nuvažiuota apie 116 350 kilometrų per savivaldybės tarybos nario kadenciją, tačiau pagal Stepono Baltuonio naudotų automobilių ridas nustatyta, kad abiem automobiliais nuvažiuota 48 154 kilometrų.

DAR ATNAUJINTA. Pati prokuratūra ketvirtadienio rytą pranešė, kad tokį ieškinį pareiškė ir Romualdui Jablonskiui. Pastarasis buvo gavęs 15 044 Eur dydžio kompensacijas už patirtas transporto išlaidas. Iš jo prokuratūra prašo priteisti 13 757 eurus.