Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-05-01 |
Anastasija Michailova – jauna klaipėdietė dailininkė, turinti 218 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram” (@anastasie_michailova).
Ji turi asmeninę studiją, kurioje pagal užsakymus kuria paveikslus interjerams bei rengia meistriškumo kursus ir gyvai, ir online. Jos paveikslai perkami visame pasaulyje – jų galima rasti JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Tailande, Honkonge, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje bei Europos šalyse.
„Kūryba – labiausiai pasiekiamas būdas pakeisti mūsų rutiną, suteikiantis naujų emocijų ir net profesijos pokyčių, – pokalbį pradeda pašnekovė. – Man tapyba – viskas. Tai mano darbas, mano gyvenimas, mano poilsis, galimybė atitrūkti nuo buities. Nė dienos negaliu išgyventi be piešimo. Žinoma, tokių dienų būna mano gyvenime, tačiau dėl to tik dar nuostabesnė būna ta diena, kai sugrįžtu prie molberto”.
Įkvėpimui piešti Anastasijai nėra reikalingas konkretus paros laikas ar savaitės diena. Ji tapybos imasi intuityviai.
„Net ir būdama blogos nuotaikos galiu sėsti prie molberto ir po kelių minučių pasinerti į procesą, kurio metu pamirštu viską aplinkui. Mūsų šeimoje daugiau dailininkų nėra, bet mano mama – labai kūrybinga, ji dažnai man pasiūlo naujų idėjų”, – sako klaipėdietė.
Anastasija užsiima aliejine tapyba. Dažniausiai tai interjerams skirti paveikslai su floros ir faunos vaizdais. Anksčiau ji piešdavo įvairius paveikslus, bet šiandien interjerų paveikslai yra labai populiarūs, o paklausa diktuoja pasiūlą. Ji neturi mėgstamiausio paveikslo, bet labai vertina ankstyvoje jaunystėje sukurtus savo darbus. Tuo metu ji dar nebuvo apsisprendusi dėl stilistikos, jos saviraiška tada buvo labai emocinga.
Jos kūrybai įtakos turėjo ir lietuvių dailininkai.
„Lietuvoje yra daug talentingų dailininkų, čia visada buvo didelė kūrybinė diaspora. Jaunystėje mano kūrybai didelę įtaką padarė klaipėdietis dailininkas Arūnas Mėčius. Jis – unikalaus ir be galo talentingas, visi jo darbai labai dramatiški. Gaila, kad jo jau nebėra tarp mūsų”, – sako Anastasija.
Ji piešė nuo pat vaikystės, nors nebaigė dailės mokyklos ir yra savamokslė.
„Mama suteikė man galimybę pačiai rinktis asmeninį tapybos stilių, už ką jai esu labai dėkinga. Galiausiai aš išlaikiau visus dailės stojamuosius egzaminus į Sankt Peterburgo A. L Štiglico vardo meno pramonės akademiją, į valstybės finansuojamą vietą. Todėl tėvams nereikėjo mokėti už mano mokslus ir tai gerokai padėjo sutaupyti”, – kalbėjo pašnekovė.
Ji dalyvavo keliose žymių kuratorių organizuojamose parodose Sankt Peterburge, bet tam neteikia ypatingos reikšmės ir net neįtraukia į savo biografiją, nes nemėgsta viešumo. Baigusi studijas akademijoje, Anastasija Piteryje atidarė savo studiją.
„Tai buvo puikus laikas. Mano studija buvo įsikūrusi buvusių žymiųjų Sankt Peterburgo Spaudos rūmų spaustuvės patalpose. Ten viskas buvo vintažas, pradedant nuo raudonų plytų apdailos iki didžiulių langų su mediniais rėmais. Tai studijai suteikė ypatingą atmosferą. O rugsėjo mėnesį išsipildė mano svajonė ir aš atidariau savo kūrybines dirbtuves-studiją Klaipėdoje, kur organizuoju gyvus meistriškumo kursus tiems ir kurie jau turi patyrimo, ir tapybos naujokams”, – dalinosi Anastasija.
Ji taip pat rengia ir individualius mokymus visiems norintiems nuo 15-os metų.
„Užsiėmimuose, kurie vyksta studijoje, paprasti būna iki 10-ties žmonių, nes man svarbu išlaikyti kūrybinės atmosferos kameriškumą. Juk kūryba – beveik intymus procesas, panašiai kaip meditacija, kuri nepakenčia šurmulio”, – įsitikinusi dailininkė.
Anastasija siekia išmokyti tapyti kuo daugiau žmonių ir nuoširdžiai džiaugiasi savo mokinių pasiekimais.
„Pas mane ateina mokytis tapybos daug jau savo profesinėje srityje pasiekusių žmonių. Dievinu matydama, kiek daug susižavėjimo ir emocijų jiems sukelia tiek pats procesas, tiek rezultatas, kurio paprastai pasiekiama jau pačią pirmą dieną. Tai didžiulis stimulas, suteikiantis pasitikėjimo tolimesnio proceso metu. Pasitikėjimas būtinas, norint ateity kurti savarankiškai”, – sako ji.
Nežiūrint į didelį mokinių skaičių, Anastasija niekada savęs nevadina dėstytoja.
„Nevadinčiau savęs dėstytoja, kadangi aš tiesiog pasakoju bei dalinuosi savo technika ir pagrindiniais tapybos principais. Jau nuo pirmojo užsiėmimo mes piešiame paveikslus, t.y., iškart dirbame praktiškai. Tiems, kurie domisi akademine tapybos puse, reiktų kreiptis į dailės mokyklą”, – pokalbį baigė A. Michailova.
Parašykite komentarą