Gegužės 9-oji Klaipėdoje – su laiškais iš Kremliaus ir rinkimine agitacija (16)

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-05-09

Nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) prieš kelias dienas gyventojus įspėjo apie galimas provokacijas gegužės 9-ąją, kai dalis Lietuvos gyventojų mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą, rusakalbių dar vadinamą pergalės diena, šis minėjimas ketvirtadienį Klaipėdoje, Skulptūrų parke, praėjo ramiai, net be karo dainų, kaip pernai.

Tiesa, neįprastu minėjimo akcentu tapo kelių žmonių dalintas prorusišku kandidatu į šalies prezidentus vadinamo Eduardo Vaitkaus reklaminis laikraštis, atspausdintas rusų kalba. O viena senyva moteris dalino iš Kremliaus atsiųstus laiškus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Žinia, minėtojo karo pabaiga Rusijoje, skirtingai nei Vakarų pasaulyje, yra švenčiama diena vėliau – gegužės 9-ąją. Tos dienos vidurdienį Klaipėdoje visada vyksta šimtus klaipėdiečių pritraukiantis minėjimas, kuriame anksčiau aktyviai dalyvaudavo ir Rusijos diplomatai. Neatsiejama minėjimo dalimi būdavo ir gėlių dėjimas ant sovietmečiu amžinosios ugnies aukuro funkciją atlikdavusios žvaigždės.

Šį ketvirtadienį demontuotos žvaigždės vieta vėl buvo nuklota gėlėmis, čia dėtos ir žvakės. Gėlės dėtos ir demontuotų karių skulptūrų vietoje, tradiciškai gausiai jų buvo ant lentų su žuvusių karių pavardėmis. Atnešti buvo ir keli vainikai. Vieną iš jų atnešė tradiciškai šiame renginyje pastaraisiais metais besilankantis Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojas.

Tradiciškai anksčiau šia proga čia skambėdavusių dainų „Katiuša” ar „Den pobedi” šįkart nebuvo girdėti. Tik dvi moterys tyliai giedojo rusišką religinę giesmę ir žegnojosi. Šįkart čia gerokai mažiau nei anksčiau buvo ir jaunų žmonių.

Tuo metu pora moterų ir vienas vyras minioje dalino E. Vaitkaus reklaminius laikraščius rusų kalba.

„Čia ne Klaipėdos meras, kitas“, – aiškino viena iš jų.

„Jūs lietuvis? Atsiprašau, lietuviškus laikraščius jau išdalinau“, – atsiprašinėjo kita.

Viena senyva moteris dalino laiškus, ant kurių vokų buvo matyti, kad jie atsiųsti iš Maskvos, Kremliaus.

„Čia asmeniška“, – į klausimą, koks tai laiškas, atsakė viena iš tokį voką pasiėmusių moterų.

Pati laiškus dalinusi moteris buvo kalbesnė. Pasak jos, tai sveikinimai pergalės dienos proga, skirti buvusiems mažiesiems kaliniams.

Žymos: | | | |

Komentarai (16):

Atsakymų į “Gegužės 9-oji Klaipėdoje – su laiškais iš Kremliaus ir rinkimine agitacija”: 16

  1. Marijus parašė:

    „rašytojai”- o gal ir skautyti dar mokat? Jeigu taip nutiko (netyčiom, aišku) galit pabandyti tose lentose pavardes žuvusių ir palaidotų pasiskaityti… Ir pabandyti įvertinti kiek ten lietuvių… Šiaudiniai patriotai – tik ir tykot ką pasigrobt, o mažiausiai grėsmei esant maunat į savus vakarus… Nė vieno jūsųnet projekte nebūtų buvę jei ne tie kareivukai…

  2. Laisvė parašė:

    Policijoje visus „dalyvius” suregistruoti ir atimti leidimus gyvent už tokius šventimus ir Kremliaus laiškų platinimus.

  3. Putlerio troliai parašė:

    rašinėja apie žydų žudynes ,lyg kas nors to nežinotų .Bet niekada nerašys apie sovietinių išgamų išžudytus nekaltus žmones.Nerašo ir apie ukrainiečių žudynes , kurios vyksta dabar .Putleris vakar kalbėjo, kad pusę karo rusai kovojo vieni, o Europa bendradarbiavo su Hitleriu.Bet nepasakė, kad nuo 1939 iki 1941 rusai ištikimai padėjo Hitleriui okupuoti ir naikinti Europą.Vokiečiai iš vakarų , rusai iš rytų.Vokiečiai seniai suprato ir išpirko savo kaltę, o rusonacistai liko kokie buvę.Pabiedobiesija yra vienas iš rašistinės agresijos simbolių.

    • Tu ir esi vatnykė parašė:

      Vaidinanti kad žinai istorija, tai parašyk kai p tavo protėviai patardavo fašizmui o gal ir žudė žydus ,lietuvius ir kt?
      Tu istorijos kiek pasidomėk visažinėėėėėė

  4. Vokečiai parašė:

    1940 žydai buvo prievarta uždaryti ir marinami badu getuose (didžiausiame – Varšuvos gete – sutelkta apie 0,5 mln. žmonių; 1943 04–05 čia vyko Varšuvos geto sukilimas), kartkartėmis dalis getų gyventojų naikinami per vadinamąsias akcijas specialiai parengtose mirties vietose. Masinės žydų žudynės pradėtos 1941 06 okupuotose Baltijos šalyse SSRS teritorijoje. Žydus žudė ypatingos paskirties SS daliniai, vadinamosios ypatingosios komandos (Einsatzkommandos) bei mobilieji žudymo batalionai (Einsatzgruppen), daug kur jiems talkino vietos kolaborantai. Į

  5. Ką darė vokiečiai. Voketija. parašė:

    1941 m. rugpjūčio pabaigoje vietoj mėgstančio išgerti V. Kulvico Jonavos savisaugos būrio vadu buvo paskirtas j. ltn. Jonas Jurevičius. Po pirmojo masinio Jonavos žydų šaudymo likusios žydų šeimos dar porą savaičių gyveno savo butuose. Paskui savisaugos būrio kareiviai juos suvarė į kareivines („getą“). Didelę dalį daiktų žydai paliko savo butuose, dėl to prasidėjo masinis jų plėšimas. Kareivines nuolat saugojo apie 12 savisaugos būrio vyrų. Kareivinėse žydai buvo laikomi keletą dienų iki sušaudymo. Prieš sušaudymą žydams buvo paskirta kontribucija. Rugpjūčio 23–24 d. Jonavos žydai sumokėjo 120 tūkst. rb kontribuciją. Prieš pat sušaudymą Jonavos valsčiuje buvo 1257 žydai.

    Antrosios masinės Jonavos žydų žudynės įvyko rugpjūčio ir rugsėjo mėn. sandūroje (tarp rugpjūčio 31 ir rugsėjo 2 d.). Žudynių dieną Jonavos saugumo policijos viršininko nurodymu j. ltn. J. Jurevičius paskyrė 16 savo būrio vyrų egzekucijai vykdyti. Žydai į žudynių vietą Giraitės miškelyje buvo varomi grupėmis. Prieš konvojavimą savisaugos būrio kareiviams davė išgerti degtinės. Žudynių vietoje buvo ir Jonavos saugumo policijos viršininkas bei savisaugos būrio vadas j. ltn. J. Jurevičius. Sušaudžius pirmąją pasmerktųjų grupę, į Giraitę iš Kauno atvyko TDA bataliono leitenantai B. Norkus ir Vladas Malinauskas. Jie kartu su gestapo viršininku toliau vadovavo žudynėms. J. Jurevičius sugrįžo į Jonavą ir vėliau žudynėse nedalyvavo. Šaudė ne tik Jonavos būrio nariai, bet ir civiliškai apsirengę kitų vietovių „partizanai“ bei keli vokiečiai. Iš pradžių buvo sušaudyti vyrai, paskui moterys su vaikais. Prieš sušaudymą aukos buvo išrengiamos iki apatinių drabužių. Sušaudžius vieną grupę, lavonai buvo užberiami smėliu ir kalkėmis, tada į griovį buvo atvedama kita grupė ir sušaudoma. Kraupių žudynių vaizdų negalėjo ištverti netgi kai kurie budeliai. Už „silpnadvasiškumą“ šaudymo metu Jonavos būrio narys L. Gineitis buvo uždarytas į vokiečių komendantūros daboklę.

    Antrojo šaudymo metu Jonavoje buvo nužudyti 1556 žydai: 112 vyrų, 1200 moterų ir 244 vaikai. Jonavos gete liko tik apie 200 moterų ir vaikų.

  6. To fefi kurie net nežino istorijos parašė:

    žinoma, masinės žydų žudynės Kaune prasidėjo jau 1941 m. birželio pabaigoje. Pagal vokiečių saugumo policijos ir SD 3-iojo operatyvinio būrio vado Karlo Jägerio raportą (šis būrys nuo 1941 m. liepos 2 d. perėmė saugumo policijos funkcijas Lietuvoje), pirmosios didesnės žydų žudynės Kauno apskrityje buvo įvykdytos 1941 m. liepos 9 d. Vandžiogaloje. Tuomet sušaudyta 32 žydai, 2 žydės, 1 lietuvė, 2 lietuviai komunistai ir 1 rusas komunistas. Nacistinis „žydų klausimo sprendimas“ priklausė nuo vokiečių saugumo policijos ir SD, tačiau efektyviai ir greitai šį klausimą „išspręsti“ buvo neįmanoma be lietuvių administracijos (pirmiausia policijos ir vadinamųjų partizanų (baltaraiščių)) pagalbos. Kaip savo ataskaitoje rašė K. Jägeris, žydų sunaikinimas „galėjo būti pasiektas tik dėl to, kad iš rinktinių vyrų buvo suorganizuotas skrajojantis būrys, vadovaujamas oberšturmfiurerio Hamanno, kuris visiškai suprato manuosius tikslus ir sugebėjo užtikrinti bendradarbiavimą su lietuvių partizanais bei atitinkamomis civilinėmis įstaigomis“.

    Tačiau dar iki visuotinio išžudymo žydai buvo persekiojami kitais būdais. Pirmiausia siekta atimti iš jų pilietines ir žmogaus teises, atskirti juos nuo kitų tautybių gyventojų, vėliau sutelkti į getus ir laikinas izoliavimo stovyklas, konfiskuoti jų turtą ir pagaliau visiškai sunaikinti. Žydų klausimu vokiečių apygardų komisarai leisdavo atitinkamus potvarkius. Štai Kauno

  7. fsefse parašė:

    Labai gerai, kad ateina, Lietuvos saugumo tarnyboms vienas džiaugsmas, patys durneliai prisiduoda, tiesiai į sąrašus patenka. Taip ir toliau.

    • To fefikvaiša taves nebeturiu, Hitleris tik 10%paliktu vergu. Nu yra gi tokiu kvaišu , ar fašistė? kvaikšai parašė:

      Hitleris norėjo Lietuvije palikti tik 10%vergu lietuvių. Tad kurie negerbia laimėjimo prieš fašistu Hitleris Voketija – yra fašizmo Hitlerio pagalbininkai.

  8. Stovėjo šalia jūsų parašė:

    Stovėjote šalia žmonių, kurie taikiai atėjo paminėti žuvusių. Ir iškart buvo aišku nieko gero iš jūsų nelaukti… Kartais geriau patylėti ir sueit už žmogu…

  9. Vytas parašė:

    .Tai būtent rašistine bacila ir yra jums geriau.

  10. Hm parašė:

    Deja, tokių aukų, kaip Tuskulėnų dvare, mes ir nepamiršime.

  11. Votis parašė:

    Bolševikinė bacila jų smegeninėje amžina. Gydyti tik gydyti!!!

    • V ir Gis parašė:

      Aišku, nacistinė ( fašistinė) bacila būtų geriau.

    • Tai istorija ,kurios nežino jaunimas parašė:

      rūpinasi tinkamu šio turto tvarkymu bei jo apsauga“.

      Kartu su žydų turto registravimu ir konfiskavimu pradėta žydus telkti getuose ir laikinose stovyklose. 1941 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apskrities viršininkas Vaitiekus Bortkevičius davė nurodymus visiems valsčių viršaičiams ir policijos nuovadų viršininkams dėl žydų apgyvendinimo getuose iki 1941 m. rugpjūčio 15 d. Getus turėjo saugoti vadinamieji partizanai. Getuose gyvenantys vyriškos lyties 12–60 metų amžiaus žydai turėjo būti įtraukti į sąrašus pagal specialybes, o sąrašai perduoti valsčių savivaldybėms, policijos nuovadoms ir Kauno apskrities viršininkui. Pačiuose getuose tvarkai palaikyti iš žydų turėjo būti suorganizuota 5–15 asmenų policija, „apginkluota“ medinėmis kuokelėmis. Getuose taip pat turėjo būti išrinkti žydų komitetai (12 asmenų), kurie turėjo tvarkyti geto vidaus reikalus. Žydai getuose turėjo maitintis savo pačių lėšomis, sumažintomis normomis; jie neturėjo teisės gauti mėsos ir pieno gaminių, riebalų ir kiaušinių. Getui tenkantis maisto davinys turėjo būti perduodamas žydų komitetui, kuris rūpinosi jo paskirstymu. Už getų steigimą ir nustatytos tvarkos palaikymą atsakingais buvo paskirti valsčių viršaičiai ir valsčių policijos nuovadų viršininkai.

      Pažymėtina, kad getai buvo įsteigti ne visuose Kauno apskrities valsčių centruose. Didesni getai įsteigti Darsūniškyje, Garliavoje, Jonavoje ir Vilkijoje. Paprastai getai buvo steigiami sinagogose ir šalia jų esančiuose žydų namuose. Po masinių žydų žudynių Kauno VII forte 1941 m. liepos mėn. nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo masinės žydų žudynės Kauno apskrityje. Kaip minėta, iki to laiko dažniausiai buvo žudomi komunistine veikla arba palankumu sovietų valdžiai įtariami žydai, o nuo dabar prasideda visų žydų žudymas (vyrų, moterų ir vaikų), remiantis nacių rasine antisemitine ideologija. Taigi dabar prasideda tikrasis genocidas (holokaustas), žydų šaudymas pagal

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Skulptūrų parke - nemokamas koncertas

Prieš savaitgalio Jūros šventės siautulį Klaipėdos skulptūrų parko aikštelėje prie Tautinių kultūrų centro pastato liepos 23 d., antradienį, 20 val., ...
2024-07-18
Skaityti daugiau

Miestas

Atnaujins memorialą Skulptūrų parke

Savivaldybė ieško projektuotojų, kurie per keturis mėnesius parengtų paminklo žuvusiems per 1923 m. karinę operaciją, kurios dėka Klaipėdos kraštas buvo prijungtas ...
2024-07-12
Skaityti daugiau

Nuomonės

Pirmojo prezidento rinkimų turo elektoratas specialisto akimis

Jūsų dėmesiui – gerokai išsamesnė buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus (ir truputį kitų, pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio) elektorato analizė iš ...
2024-05-17
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This