Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-13 |
Nors pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai didelės intrigos neįnešė, sekmadienio vakare tik pradėjus skaičiuoti balsus galėjo susidaryti ir kitoks įspūdis. Nuo pat pradžių šalia didele persvara į priekį šovusio perrinkimo siekiančio dabartinio prezidento kurį laiką buvo įsitaisęs Remigijus Žemaitaitis, pats prisipažinęs esąs nustebintas tokių rezultatų, po jo sekė Ignas Vėgėlė, gerokai lenkęs ketvirtoje vietoje buvusią premjerę Ingridą Šimonytę.
Situacija ėmė keistis, sulaukus pirmųjų balsavimo rezultatų iš didžiųjų miestų rinkimų apylinkių. Galiausiai paskelbus rezultatus iš visų rinkimų apylinkių tapo aišku, jog antrajame rinkimų ture susitiks G. Nausėda ir I. Šimonytė.
Pasak Klaipėdos universiteto (KU) lektorės, politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, rinkimų rezultatai jos nenustebino – esą šiek tiek nustebino tik „kai kurios procentų dalys”.
„Nenustebino prezidento surinkta procentų dalis, nes tai ir buvo prognozuojama, nenustebino, kad kova vyko dėl antros vietos ir kas užėmė antrąją vietą irgi nenustebino, nes nepaisant to, kad daugelyje visuomenės apklausų kartais išsiskirdavo pono Vėgėlės palaikymas, aš visada sakydavau – nenurašykime konservatorių rinkėjų ir konkrečiai – premjerės Šimonytės”, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, kad tiek daug balsų surinks Remigijus Žemaitaitis, irgi galima buvo tikėtis.
„Vilniaus burbule daugelis neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad Vakarų Lietuvoje ponas Žemaitaitis pakankamai stipriai dirba ir dirba jau seniai – tą parodė praėję savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Klaipėdoje. Jiems Klaipėda visada iškrenta, nors būtų geras lakmuso popierėlis pasitikrinti, bet jie vis kažkaip Klaipėdą priskiria likusiems regionams, neapsisprendžia, ar tai didmiestis, ar tai regionas”, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Kartu ji pripažino, jog Eduardo Vaitkaus rezultatai jai buvo netikėti.
Palmiros Mart nuotr.
„Kad ponas Vaitkus surinks [balsų], galima buvo tikėtis, bet kad tiek daug – nelabai buvo tikėta”, – sakė ji.
Paklausta, ką pagal šiuos rezultatus galima būtų pasakyti apie E. Vaitkaus rinkėją, politologė atsargiai dėliojo žodžius.
„Man atrodo, kad neturėtų stebinti, nes viešojoje erdvėje matome, kad yra pakankamai daug žmonių, kurie pasisako panašiai, kaip ir ponas Vaitkus. Matyt, jiems atsirado terpė, palanki erdvė, atsirado kandidatas, kuris atliepia jų nuomonę. Buvo niša ir jinai tapo išnaudota, ko mes galbūt neturėjom anksčiau. Ir kai kažkas bando sakyti, jog į tą rinkėją galėjo pretenduoti ponai Žemaitaitis ar Vėgėlė – nemanau. Galbūt būtų balsavę, bet tai nebūtų šimtu procentų atliepę, jų aktyvumo nebūtų paskatinę, jei nebūtų buvę pono Vaitkaus”, – sakė politologė.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, E. Vaitkaus rinkėjai „yra kelių sluoksnių, kelių krypčių”.
„Vienas dalykas yra tautinės bendruomenės, nors kažkodėl nacionaliniu mastu susifokusuojama į kelias rytines savivaldybes, pamirštant, kad yra ir vakarinė Lietuvos dalis, bet kitose „lietuviškose” savivaldybėse irgi pakankamai skynėsi balsų. Tad be tautinių bendruomenių turime atkreipti dėmesį į tai, kad turime mūsų piliečių lietuvių pagal kilmę, kurie nenori vakarietiškos pozicijos, yra nusiteikę antivakarietiškai, kurie ieško to tikrojo antisisteminio kandidato, ką jisai bereikštų ir kaip jie jį besuprastų”, – kalbėjo KU dėstytoja.
Paprašyta įvardinti pagrindines, jos nuomone, priežastis, kodėl nepasisekė I. Vėgėlei, ilgą laiką laikytam realiausiu G. Nausėdos konkurentu, politologė teigė, jog kaltas yra jis pats.
„Viskas buvo jo paties rankose. Labai gražiai šios dienos spaudos konferencijoje atsiskleidžia šie trūkumai ir problemos. Drįsčiau palyginti, kaip spaudos konferencijoje pasisakė ponas Žemaitaitis ir ponas Vėgėlė. Ponas Žemaitaitis labai skaudžiai pralaimėjo Klaipėdoje ir jis tą pripažįsta (…), pripažino savo kaltę. Ponas Vėgėlė kaltino visus kitus, tik ne save patį, nors daugelis pripažįsta, kad debatų metu jis nepasirodė gerai. Prastai buvo sustrateguoti pasisakymai, būtent orientuoti į debatus. Ne į pasisakymus vienas ant vieno, kaip Tapino laidoje, ne į bendravimą su rinkėjais, važinėjant po Lietuvą. Turim pripažinti, kad debatai yra tam tikras žanras, kuriam reikia labai stipriai ruoštis. Deja, jis jėgas išeikvojo, kovodamas ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su tais, kurie tą akimirką jam konkurentais nebuvo (…). Reikėjo visas jėgas nukreipti tam, kad išstumti premjerę iš antros vietos”, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Paklausta, kad gal jau nebeverta eiti balsuoti į antrąjį rinkimų turą, nes laimėtojas iš anksto kaip ir aiškus, nusijuokusi teigė tokiam raginimui nepritarianti.
„Turim pripažinti, kad taip, staigmenų tikėtis sunku, aišku, visko būna, bet, sakyčiau, gal būtų ir kvietimas, paraginimas visuomenei – sukelkime intrigą, ateikime tada, kada viskas aišku. Čia ir bus ta didžioji intriga – kiek žmonių jaus pilietinę ir pareigą, ir atsakomybę, ir suvokimą, kad dar kartą juodu ant balto kryžiuku pažymėtų, kad mano nuomonė yra štai tokia. Imkime ir sukelkime intrigą”, – raginimu klaipėdiečius aktyviai dalyvauti antrajame prezidento rinkimų ture pokalbį baigė G. Burbulytė- siskarishvili.
INFORMACIJA
Pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai: G. Nausėda – 44,10 proc., I. Šimonytė – 19,86 proc., I. Vėgėlė – 12,37 proc., R. Žemaitaitis – 9,25 proc., E. Vaitkus – 7,33 proc., Dainius Žalimas – 3,55 proc., Andrius Mazuronis – 1,38 proc., Giedrimas Jeglinskas – 1,36 proc. rinkėjų balsų. Iš viso rinkimuose dalyvavo 59,28 proc. rinkimų teisę turinčiųjų arba 1 423 781 Lietuvos gyventojas. Nors referendumas dėl dvigubos pilietybės laikomas įvykusiu, jame nepakako balsavusiųjų už, kad galima būtų pakeisti atitinkamą Konstitucijos straipsnį.
Deja yra nemažai žmonių (netgi sąlyginai išsilavinusių savo srityje), kurie jau nuo nepriklausomybės pradžios jaučia nenusakomą nostalgiją sovietiniams laikams. Bent kelis tokius pažįstu: „kaip visi draugiškai bendravome, kiemuose, koridoriuose, kokie visi buvo mandagūs, nesikeikė viešai, nebuvo gėjų, visi rengėsi „kultūringai”, niekas nesidarkė, per televiziją transliavo gerą muziką, visi turėjo darbą, visi GAVO butus, rusai labai draugiški žmonės” ir pan. Bet svarbiausia, „rusai neliepė skiepytis, Ukrainą užpuolė NATO, Rusija ir Ukraina – viena valstybė”. Ir žmogau, tu jiems nieko neįrodysi, neišaiškinsi. Atsakymas vienas: „aš žinau tai, ko tu nežinai”.
Viltis miršta paskutinė, konservatorių guodėjai galimai puoselėja viltį, kad Nausėdos rinkėjai švęs ir į rinkimus neateis, o tada jie susirinkę išsirinks Šimonytę. Todėl reikia eiti būtinai, eiti ir tiems , ir tiems, pasigalinėti. O dėl Vaitkaus, tai perdimas į vandenį, žuvų gąsdinimas ir baimių eskalavimas. Neliko Tamaševskio, atsirado Vaitkus, jam ir atiteko Tamaševskio palikimas. Jei padaugėjo lietuvių , balsavusių už Vaitkų, tai nukentėjusių nuo valdžios arogancijos balsai, kaip jaunimas sako „dėl bajerio”.
Žmonės kūrybingi, savo ausimis girdėjau ne vieną jaunimo svarstymą pabalsuoti už Vaitkų dėl bajerio. Be abejo,yra ir Vaitkaus tikrų sekėjų, bet ne tiek, kaip baugina politologai. Kita vertus, tai signalas valdžiai, skaitykitės su žodžiais ir kalbėkitės su žmonėmis. Visi valdančiųjų veiksmai turi būūti suprantami. Valdantieji dažnai mėgsta pasielgti žemaitiškai, pirma garsiai nusibezdėti, o paskui apsižvalgyti ar niekas negirdėjo…