Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-15 |
Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma dėl neatitikimo Konstitucijos ir įstatymo reikalavimams nesuteikti valstybės pripažinimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai.
Šis dokumento projektas, Seime jau įveikęs pateikimo stadiją, parengtas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadą.
Jame pažymima, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo nuostatų, reikalaujančių, kad „jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai“.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavę Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai tvirtino, kad nesutinka su Teisingumo ministerijos pozicija ir nutarimo projektu.
„Mes niekaip negalime sutikti su tuo, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai nebūtų suteiktas valstybės pripažinimas, nes tam tikrai nėra pagrindo, o padarytos išvados dėl religinių įsitikinimų neatitinka nei Lietuvos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, taip pat neatitinka Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikos. Teisingumo ministerijos padarytos išvados nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis”, – komiteto posėdyje sakė religinei bendrijai atstovaujantis teisininkas Marius Ruzas.
Seimo nutarimo projekte akcentuojama, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos saugoma gyvybės vertybe, ypač pabrėžiant vaiko interesus.
Jame taip pat teigiama, kad šios bendrijos religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, skatina nesilaikyti Konstitucijos.
Religinei bendrijai atstovaujantis teisininkas M. Ruzas tvirtino, kad atsisakymas kraujo perpylimo dera su įstatymais, nes, pvz., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas garantuoja pacientų teisę atsisakyti konkretaus gydymo.
Kiti posėdyje dalyvavę Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai akcentavo, kad myli savo vaikus ir visada ieško geriausių gydymo būdų. Pasak jų, jeigu atsirastų nesutarimas tarp tėvų ir gydytojų, visada gydytojai gali kreiptis į teismą.
„Jeigu gydytojas mano, kad kraujo perpylimas yra gyvybiškai būtinas Jehovos liudytojų bendrijos vaikui, jis gali kreiptis į teismą, kad jis priimtų sprendimą konkrečiu atveju”, – aiškino religinės bendrijos atstovas.
Šios bendrijos atstovai nesutiko taip pat su priekaištais dėl karo tarnybos atsisakymo. Pasak jų, jiems turi būti suteikta teisė atlikti alternatyvią karo tarnybą ir tokia nuostata turėtų atsirasti Karo prievolės įstatymo projekte.
Seimo narys Andrius Navickas mano, kad Lietuvoje valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms sistema yra „kebli ir sujaukta”.
„Jeigu sakoma, kad tam tikri religinės bendrijos mokymo principai prieštarauja Konstitucijai ir ji negali būti valstybės pripažinta, tai kaip ji tada gali būti registruota? (…) Man susidaro toks vaizdas, kad Lietuvoje bet kuri organizacija, kuri neatitinka religinės daugumos nuotaikų, yra vertinama pernelyg kažkaip įtariai”, – sakė A. Navickas.
Teisingumo ministerijai atstovaujanti Aistė Mikočiūnienė sakė, kad kiekviena valstybė turi skirtingą religinių bendrijų pripažinimo procedūrą.
„Aukštesnio statuso Jehovos liudytojų bendrija nėra įgijusi, pvz., Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje. Tačiau tarp valstybių, kur Jehovos liudytojai yra įgiję valstybės pripažinimą, yra Austrija ir Vokietija”, – komiteto posėdyje sakė A. Mikočiūnienė.
Po svarstymo Žmogaus teisių komitete nutarimo projektas Seimo salėje turėtų atsirasti birželio 6 d.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Seimas, primena ELTA.
Religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo į Seimą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jos ar jai priklausančių religinių bendruomenių įregistravimo Lietuvoje.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą