Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-16 |
Birželio 1-ąją viename iš vadinamųjų buvusio dujų fabriko gazholderių duris atvers verslininko Augustino Jankevičiaus įkurtas automobilių muziejus.
Naujam gyvenimui unikalų industrinio pavaldo objektą prikeliantys entuziastai sako, jog planų turi čia dar daug. Kitoje iš saugyklų norima įkurdinti koncertų salę su senaisiais kariljono varpais, kieme – senų automobilių remonto dirbtuves-laboratoriją, kur vyktų techninės edukacijos.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Projektą įgyvendinančio fondo „Augustus” direktorius Arvydas Urbis teigia, jog sunkoka net suskaičiuoti kiek šimtų tūkstančių eurų pareikalavo šios idėjos įgyvendinimas. Kartu jis džiaugiasi, jog su miesto parama buvo atnaujinti pastatų fasadai, uždengti stogai.
Pasak A. Urbio, įgyvendinant projektą buvo sulaukta ekspertų rekomendacijos palikti teritorijoje esantį gruntą ir jo nejudinti, nes tarša niekur nesklinda.
Pats muziejaus savininkas A. Jankevičius pasakojo, jog šiuo metu pastate jau yra 13 automobilių iš įvairių šalių, bet dar laukiama ir kitų būsimų originalų, neperdirbtų eksponatų.
„Nesiekėme padaryti, kaip yra įprasta didelius angarus, kur automobiliai aukštais sukrauti. Siekėme atskleisti visą pastato tūrį. Siekis buvo parodyti iki 1920 metų pagamintus automobilius“, – pasakojo verslininkas.
Vienas iš automobilių – 1925 m. „Packard“ bus skirtas atlikti kino teatro funkciją – į jį bus galima įlipti.
Seniausias iš čia eksponuojamų – 1903 m. pagamintas „Oldsmobile“. Tarp išskirtinių eksponatų muziejaus savininkas minimi modelį, kuriuo 1915-1918 m. važinėjo vienos iš Malaizijos provincijų šeichas. Čia yra ir modelis, kuris turėjo iš JAV į Didžiąją Britaniją parplaukti su „Titaniku“, bet šiam nuskendus jau plaukė su kitu laivu. Taip pat yra ir vienas 1915 m. pagamintų mažesnės nei 5000 vienetų serijos „Ford T“.
A. Jankevičius tvirtino negalintis pasakyti, kiek galėtų kainuoti visa čia eksponuojama kolekcija, nes automobilių kainos esą yra individualios ir kinta.
Pasak A. Urbio, žemutiniame aukšte dar bus įrengta ekspozicija, pasakojanti apie dujų fabriko istoriją.
Per kelis aukštus išsidėsčiusią ekspoziciją galės aplankyti ir neįgalieji. Tiesa, tik nuo liepos, nes jiems skirtas liftas atkeliaus šiek vėliau.
ISTORIJA
Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai.
Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.
1954 m. LTSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.
Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. Iki 1993-iųjų rudens saugyklas valdė savivaldybė, vėliau jos atiteko privačiam asmeniui. A. Jankevičiaus individuali įmonė jas valdo nuo 2014-ųjų rudens.
1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Klaipėdos savivaldybė 2018-aisiais skelbė, kad dujų saugyklų tvarkymui skyrė 97 339 eurus. Kultūros ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad A. Jankevičiaus individuali įmonė gaus 745 489,98 Eur Klaipėdos dujų fabriko pirmosios saugyklos atnaujinimui ir Klaipėdos krašto pramonės istorijos bei technikos ir technologijų minties muziejaus įkurdinimui.
https://www.klaravik.dk/auction/product/908668-veteranbil-ford-tt/
Puiku. Ačiū Jums. Štai čia miesto mecenatas.
O ko tu pavydi? Ar tau atrodo, kad čia žmogus sau į kišenę įsidėjo pinigus? Ar neatrodo, kad čia didelis ir gražus darbas padarytas? Džiaukis ir dėkok, kad tokia fantastinė vieta Miestui ir net tokiems gyvenimu nepatenkintiems žmonėms, kaip tu atsirado, o ne ieškok šiknoj sliekų.
Kai tvarkomas koks gyvenamasis Kultūros paveldo objektas mieste, tai sutartyje su KPD nurodoma, kad padarai darbus, susimoki, o jau tada KPD ir tik ESANT GALIMYBEI kompensuoja dalį darbų. Kodėl čia toks išskirtinis ir dar ministerijos dėmesys ?