Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-17 |
Jūsų dėmesiui – gerokai išsamesnė buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus (ir truputį kitų, pavyzdžiui, Remigijaus Žemaitaičio) elektorato analizė iš septynių punktų.
Moksliniu požiūriu paprasta, tačiau kol kas tai yra geriausia, ką gali pasiūlyti lietuviška politologija.
Sudėliokime bent kažkuriuos taškus.
Martyno Vainoriaus nuotr.
1. Ar E. Vaitkaus balsai – tai vien Valdemaro Tomaševskio balsai?
Ne, E. Vaitkaus balsai nėra lygūs V. Tomaševskio ir Rusų aljanso rinkėjams. Tačiau tarp jų statistinė tikimybė balsuoti už E. Vaitkų auga ir kėlė jį į viršų. Vien iš lietuvių E. Vaitkus būtų surinkęs kokius 4, maksimaliai 5 proc. balsų.
Remiantis mūsų priešrinkiminės apklausos duomenimis, E. Vaitkaus elektorate yra mažiausiai apie 21 proc. tautinių mažumų atstovų – trigubai daugiau, nei bet kurio kito kandidato.
Reali proporcija visgi turi būti didesnė, nes į lietuviškų klausimynų apklausas natūraliai patenka mažiau šios demografijos.
Be to, apskaičiavus balsų kiekio koreliacijas tarp šių ir 2019 m. prezidento rinkimų apylinkių matyti labai stipri koreliacija tarp V. Tomaševskio ir E. Vaitkaus balsų – kur pirmas geriau pasirodė 2019 m., ten geriau pasirodė ir antras.
2. Ar tai būdinga visoms tautinėms mažumoms?
Irgi ne. Vėlgi, turim kalbėti tikimybėmis ir procentais.
Didžiausia tikimybė už E. Vaitkų balsuoti yra tarp rusakalbių (apie 30 proc.), čia jis beveik prilygsta absoliučiam lyderiui Gitanui Nausėdai, kuris gerai atrodo visose demografijose.
Imant lenkus, čia E. Vaitkus yra antroje vietoje su R. Žemaitaičiu (po 14 proc.), bet gerokai atsilieka nuo G. Nausėdos (61 proc.).
Apibendrinam pirmus punktus ir pridarome diskusiją šiuo klausimu: tarp tautinių mažumų už E. Vaitkų tikimybė balsuoti yra žymiai didesnė, nei tarp lietuvių, tačiau bendrai paėmus, už jį balsavo mažuma tautinių mažumų.
3. Tai kas čia būdinga tam E. Vaitkaus elektoratui?
Viena išlyga prieš einant toliau.
Jeigu supratome, kad kalbame ne monolitinėmis kategorijomis, o tikimybėmis, turime akcentuoti: negalima iš kandidato spręsti apie VISUS jo rinkėjus. Tai antroko klaida, analizuojant rinkimus. Bet kuriuose rinkimuose, bet kuriame klausime atsiras, kas dėl bala žino kokių priežasčių ims kraštutinį variantą.
Tačiau. Vienas dalykas – vadinkime tai tolimąja, paslėpta, ilgojo laikotarpio priežastimi – yra jau minėtas transformacijos iš sovietmečio į nepriklausomą ir demokratišką Lietuvą aspektas. Dalis žmonių nepritapo naujoje sistemoje ir jiems iki šiol atrodo, kad tada buvo gyventi geriau. Tarp šių žmonių tikimybė už E. Vaitkų balsuoti buvo didžiausia.
Pažiūrėkime, kokia dalis kandidatų elektorato dalis NESUTIKO, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi.
E. Vaitkus: 19 proc.
R. Žemaitaitis: 33 proc.
Ignas Vėgėlė: 40 proc.
G. Nausėda: 60 proc.
Dainius Žalimas: 80 proc.
Ingrida Šimonytė: 89 proc.
Kita vertus, net pas E. Vaitkų yra apie 19 proc. tų, kuriems nebuvo geriau sovietmečiu.
4. O kaip požiūris į Rusiją ir karą prieš Ukrainą?
Iš vienos pusės, iš ankstesnių tyrimų žinome, kad sovietmečio vertinimas statistiškai stipriai koreliuoja su geopolitiniais vertinimais.
Kita vertus, žurnale Political Research Quarterly prieš pora metų publikavau tokį tyrimą, kurio analizėje gerai matėsi: net ir atsižvelgiant į sovietmetį, geopolitinės nuostatos yra svarbios renkantis prezidentą.
Pažiūrime, kaip rinkėjai pritarė tam, kad Lietuvos gynybos biudžetas turi būti stipriai didinamas:
E. Vaitkus: 15 proc.
I. Vėgėlė: 26 proc.
R. Žemaitaitis: 31 proc.
G. Nausėda: 58 proc.
D. Žalimas: 80 proc.
I. Šimonytė: 85 proc.
Vėlgi rangavimas atskleidžia aiškų ryšį tarp požiūrio į gynybą ir balsavimą. Tačiau net pas E. Vaitkų yra bent apie 15 proc. žmonių, kurie tam pritaria. Pas R. Žemaitaitį – apie trečdalį.
Ir čia jau natūraliai prieiname prie kito esminio klausimo.
5. Ar E. Vaitkaus, R. Žemaitaičio ir I. Vėgėlės rinkėjai yra tokie patys?
Ne, ir tas kažkiek matyti iš sovietmečio ir gynybos klausimų.
Tačiau geriausiai matyti, kai vertiname pasitikėjimą valstybe.
Kadangi nėra tokio aiškiai apčiuopiamo dalyko, pavyzdžio dėlei – klausimas apie pasitikėjimą policija, nepolitinę instituciją, kuri tikrai turi gerą vardą. Skalė nuo 0 iki 10, kur 0 – visiškai nepasitiki, 10 – visiškai pasitiki.
Ir čia matyti labai reikšmingi skirtumai.
E. Vaitkus: 4,2.
I. Vėgėlė: 5,3.
R. Žemaitaitis: 5,8.
G. Nausėda: 6,6.
D. Žalimas: 6,6.
I. Šimonytė: 7,5.
E. Vaitkaus rinkėjai yra VIENINTELIS elektoratas, kuris labiau nepasitiki policija, nei pasitiki. To paties R. Žemaitaičio rinkėjai yra gerokai labiau patenkinti šia valstybės institucija.
Iš šio dalyko spėčiau – tai tik spėjimas – kad E. Vaitkaus rinkėjai yra apskritai stipriai atitolę nuo valstybės, R. Žemaitaičio – labiau nuo politinių institucijų.
Tai yra problema, gerokai didesnė ir aiškesnė, negu E. Vaitkaus balsų koreliacijos su tautinėmis mažumomis. Užduotis yra žiauriai sunki, gal neįmanoma, bet tuos žmones reikia kažkaip grąžinti į mūsų valstybę. Bent neatitolinti.
Esmė buvo būtent čia. Bet dar keli demografiniai aspektai.
6. Ar tai susiję su išsilavinimu?
Balsavimas už kandidatus – taip, tačiau už E. Vaitkų – nelabai. Žalimas (39 proc.) ir Šimonytė (45 proc.) turi didesnį proc. rinkėjų su aukštuoju išsilavinimu. Bet E. Vaitkus turi vienodai tokio išsilavinimo rinkėjų su G. Nausėda (po 25 proc.).
Čia galima paminėti ir Giedrimą Jeglinską – nors jo rinkėjų apklausoje yra labai mažai (vos 25), tačiau procentas su aukštuoju įspūdingas (56 proc.).
7. Ar tai susiję su amžiumi?
Mažai. E. Vaitkaus elektoratas yra truputį vyresnis, bet ne amžius čia esmė. Štai kiek rinkėjų kandidatų elektoratuose yra 50 metų ir vyresni:
E. Vaitkus: 67 proc.
I. Vėgėlė: 56 proc.
R. Žemaitaitis: 56 proc.
D. Žalimas: 50 proc.
G. Nausėda: 53 proc.
I. Šimonytė: 62 proc.
P. S. Duomenys iš „Norstat“ internetu atliktos ir mokslinio projekto tikslams užsakytos apklausos, N=2000.
P. P. S. Vaitkaus rinkėjų apklausoje iš viso buvo 65. Pakankamai, kad tokiais stambiais pjūviais, kaip pateikiami šiame įraše, matytųsi skirtumai.
Parašykite komentarą