Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-19 |
Esu mero pavedimu sudarytoje Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupėje, kurioje iš viso yra 15 narių. Jau beveik 4 mėnesiai praėjo nuo šios grupės darbo pradžios. Per tą laiką buvo keli nuotoliniai susitikimai, kurių vienintelė svarstoma tema – dalinis projektų finansavimas.
Pirmasis Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupės posėdis įvyko vasario pabaigoje. Martyno Vainoriaus nuotr.
O juk šiai grupei iškelti aiškūs uždaviniai: skatinti kultūros sektoriaus bendradarbiavimą su švietimo, verslo, turizmo ir kitomis sritimis; analizuoti informaciją kultūros ir meno srityje susijusią su infrastruktūros plėtra ir paslaugų kokybės gerinimu; stebėti ir vertinti užsienio valstybių patirtį bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kultūros ir meno srityje.
Bet šių uždavinių vykusiuose grupės susitikimuose mes net nepalietėme. Tad ne tik aš, bet ir keli kiti grupės nariai tokią situaciją vertiname itin neigiamai.
Keletą kartų teikiau pasiūlymus, kaip organizuoti grupės darbą, bet kol kas pokyčiai nevyksta. O ir kaip jie gali vykti, jei mero patarėjui kultūros klausimais Mantui Macikui Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupei iškelti uždaviniai atrodo tik deklaratyvūs.
Aš manau kitaip. Jei darbo grupei keliami uždaviniai, tai ir turime juos įgyvendinti. Nes darbo grupės nariai nėra deklaratyvūs.
Kol kas atrodo, kad visas Kultūros skyriaus ir miesto mero patarėjo dėmesys skirtas tam, KAIP PADALINTI dalinio finansavimo klaipėdiečių MILIJONĄ? Tad visai nenuostabu, kad pokyčiai Klaipėdoje meno ir kultūros srityje taip ir nepajuda aukštyn iš stagnacijos dugno.
Tokiu darbo tempu ir su tokia siaura koncentracija – tik finansavimo skirstymas, ir toliau liksime ten, kur esame. Gerai tai, kad situacijai blogėti jau nebėra kur.
Atsakomybę už mūsų miesto kultūros ir meno vystymąsi turi prisiimti vicemerė Lina Šukytė-Korsakė, juk ji vadovauja šios darbo grupės veiklai.
Potencialo kultūros ir meno srityje mieste yra daug. Yra puikių šios srities žinovų, kūrėjų, su kuriais miestas turėtų vystyti bendradarbiavimą.
Aišku, yra ir parazituojančių kultūrininkų, kurie ištiesę rankas tik ir laukia pinigų dalybų. Apie juos dar išgirsite.
Yra ir daug kitų taisytinų dalykų bei daug neišnaudotų galimybių padidinti finansavimą kultūrai. Štai, kad ir vienas pavyzdys. Klaipėdoje rinkliavos dydis už renginių organizavimą yra mažiausias Lietuvoje, bet dėl to nei renginių daugiau, nei bilietai į renginius pigesni. Jei rinkliavos dydis būtų bent kiek panašesnis į kitų miestų renginių rinkliavas – galėtume daugiau lėšų skirti meno ir kultūros finansavimui.
Bet pirmiausia reikia turėti atsakymus, kaip spręsime esamas problemas ir kur eisime tolyn šioje srityje.
Politinė reklama bus apmokėta iš Ugniaus Radvilos sąskaitos. Užs. Nr. 2024/05/20
Klaipėdoje kol kas – o dabar ypač!- klesti tik ” budulinė”kultūra su „vertybėmis” – daug garso ir šviesos ( Selas ir kiti). Jeigu pragaro garsas ar besaikis alaus lakimasyra kultūros ” vertybė”, tai….gaila man mūsų miesto.
Mantą Macikas ne patarėjas kultūrai, o tikras nesusipratimas, kaip beje, ir naujas kultūros skyriaus vedėjas. Nors ką čia kalbėt, dauguma mero Vaitkaus komandos narių yra tokie…paimkim nors ir Vytautą Beitą. Dugnas.
Klaipėdą jau senokai aplenkia koncertuojantys kolektyvai ir šiaip kultūrinis gyvenimas Klaipėdoje miręs.
Jis ne miręs, o pataikaujantis jauniems ” buduliams”
Šventės su numyžtais kampais,taps Klaipėdos vizitine kortele.
Silkių festivalis -čia kultūrinis ar smulkiojo verslo renginys? Silkės, burgeriai atneša naują kultūros kryptį į Klaipėdą