Tarptautinė „TheATRIUM“ festivalio programos dalis prasideda spektakliu iš Italijos

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-05-21

Nepilnos savaitės pauzė leis šiais metais itin aktyviai tarptautinį teatro festivalį Klaipėdoje „TheATRIUM“ lankantiems žiūrovams atsikvėpti prieš neriant į tarptautinę jo programos dalį. Jau šį penktadienį ji prasidės vieno iš labiausiai vertinamų Europos šiuolaikinių režisierių Romeo Castellucci spektakliu „Bros“.

Romeo Castellucci – teatro praktikas ir teoretikas, šiuolaikinio Europos teatro žvaigždė – filosofiškas, estetiškas, šokiruojantis, eksperimentuojantis. Klaipėdoje viešės jo spektaklis „Bros“, pirmą kartą parodytas 2021 m. Šveicarijoje. R. Castellucci viename iš susitikimų su publika minėjo, jog šio spektaklio inspiracija kilo po to, kai „geltonųjų liemenių“ protesto metu Prancūzijoje atsidūręs protestuotojų minios gretose buvo suimtas policijos.

„Susidūrus su uniforma kaltės klausimas nebeaktualus. Esi įtartinas net jei nieko nepadarei. Tokia yra uniformos galia“, – sako jis.

Spektaklyje kartu su keliais profesionaliais aktoriais pasirodo per dvidešimt vyrų, nenumanančių, ko iš jų pareikalaus spektaklio kūrėjai. Kiekvienas iš jų, norėdamas dalyvauti spektaklyje, turi pasirašyti elgsenos indikacijų sąrašą ir pasižadėti griežtai jo laikytis. Taisyklėse išdėstytos jų, kaip „aktorių“, pareigos. Likus kelioms minutėms iki spektaklio pradžios, kiekvienam vyrui įteikiama policijos uniforma ir ausinių įrenginys. Pakilus uždangai, jie turi kruopščiai vykdyti į ausines duodamus nurodymus. Nurodymai – individualūs. Kiekvienas policininkas savuosius sužino spektaklio metu. „Bros“ pasaulyje uniformos suteikiamas anonimiškumas išvaduoja nuo atsakomybės, empatijos ir kaltės.

„La Obra“

Tolimiausias festivalio svečias – argentiniečio režisieriaus Mariano Pensotti naujausias spektaklis „La Obra“. Plačiai už gimtosios Argentinos ribų žinomas ir daug gastroliuojantis M. Pensotti garsėja kaip eksperimentinio teatro meistras.

„La Obra“ – ne išimtis. Jo istorija prasideda, kuomet žydų kilmės lenkas Simonas Frankas 1962 m. atvyksta į mažą Sivorio miestelį Argentinoje. S. Frankas vienintelis iš savo šeimos išgyveno nacių koncentracijos stovyklą ir tai jį labai paveikė. Praėjus keleriems metams po atvykimo jis pradėjo statyti keistą statinį savo sklype – scenografinę namo, kuriame gyveno Lenkijoje, rekonstrukciją. Namą jis parodo vietos gyventojams, pasakoja apie savo gyvenimą prieš karą. Sujaudinti sivoriečiai įsitraukia į S. Franko rekonstrukcijos projektą, sklype gausėja statinių, kol ima dygti ištisi Varšuvos segmentai. Atminties atkūrinėjimo procesas vystėsi tol, kol 2005 m. S. Franko nesuėmė federalinė policija – pasirodo, jo pasakojimas ne visai atitiko tikrovę. „La Obra“ žiūrovus įtraukia į tiesos išlukštenimo procesą.

„Išsirink geresnę versiją“

Narva Estijoje yra pasienio miestas su Rusija. Praėjusių metų rugpjūtį jame buvo pristatytas „Vaba Lava“ teatro centro spektaklis „Išsirink geresnę versiją“. Jo kūrimo metu kolaboravo estų, latvių ir ukrainiečių kūrėjai. Paremtas tikromis spektaklio dramaturgės, ukrainietės Natalkos Blok ir jos draugų patirtimis, latvių režisieriaus Valters Sīlis statytas spektaklis pasakoja apie pasirinkimus, kuriuos žmonės šiandien turi daryti Ukrainoje.

„Mano pagrindinė žinutė, kad tų pasirinkimų daryti nereikėtų, jei Rusija nebūtų atėjusi mūsų žudyti ir naikinti. Tokiomis aplinkybėmis negali būti gerų pasirinkimų. Tai, ką mes darome, yra „pasirinkimas be pasirinkimo“ ir kiekvienas turime rinktis pats“, – pasakojo N. Blok „Euronews“ platintame pranešime apie spektaklį.

„Ana Karenina“

Dar festivalio pirmosiomis dienomis bilietai į Rimanto Tumino Izraelyje režisuotą spektaklį „Ana Karenina“ buvo išpirkti. Lietuvių režisierius spektaklį kūrė su žydų aktoriais ir beveik vien iš lietuvių sudaryta kūrybine komanda – scenografiją kūrė Adomas Jacovskis, kostiumus Olga Filatova, choreografiją Anželika Cholina, spektaklio kompozitorius Giedrius Puskunigis.

Ana Karenina turi gerbiamą vyrą, žavų sūnų, nepriekaištingą socialinį statusą, tačiau vieną dieną ji sutinka gražuolį karininką Aleksejų Vronskį. Ši meilė pradeda kenkti jos sielai ir šeimyniniam gyvenimui. Pasitikėjimas prieš išdavystę, rutina prieš kvapą gniaužiantį nuotykį. Spektaklis Izraelyje buvo kuriamas bendradarbiaujant su „Les Gemeaux“ teatru (Prancūzija).

„Graikai“

Paskutinis šių metų „TheATRIUM“ svečias atvyks iš kaimyninės Latvijos. Klaipėdiečių žiūrovų puikiai pažįstamas ir mylimas latvių režisierius Elmārs Seņkovs į festivalį atlydės Liepojos teatre kurtą savo spektaklį „Graikai“. Šiuo kūriniu ji leidžiasi į Vakarų civilizacijos ištakas ir atsispirdamas nuo dievų bei titanų laiko, scenoje prikelia esminius su pasaulio ir žmogaus atsiradimu susijusius Antikos mitus. Su jam būdinga ironija ir humoru režisierius kartu su aktoriais svarsto, kokia meno ir teatro reikšmė sudėtingame gyvenime bei kas lėmė šviesos ir tamsos jėgų disbalansą šiuolaikiniame pasaulyje.

Po kiekvieno iš spektaklių (jei jis rodomas du kartus, tuomet jo pirmojo rodymo vakarą) vyks Klaipėdos dramos teatro aktorių vedami pokalbiai su kūrybinės komandos atstovais.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Uostamiestis pasiruošęs priimti didžiuosius burlaivius

Klaipėdos uostą ir miestą netrukus papuoš kone pusšimtis gražuolių burinių laivų. Toks renginys uostamiestyje vyks po septynerių metų pertraukos. Pirmą ...
2024-06-25
Skaityti daugiau

Kultūra

Šiemetinis „TheATRIUM“: organizatoriai jį vadina sėkmės ir įsitvirtinimo laiku 

Klaipėdos dramos teatre rengiamo tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ sumanytojai ir organizatoriai tikina, kad šie metai neabejotinai patvirtino, jog idėja uostamiestyje ...
2024-06-18
Skaityti daugiau

Kultūra

Argentinoje gimusi lietuvė pristato „Laiko virsmus“

Birželio 11 d., antradienį, 17.30 val., Naujojoje Klaipėdos galerijoje (Herkaus Manto g. 22) atidaroma Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės personalinė paroda „Laiko ...
2024-06-04
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This