Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-24 |
Per vienerius metus atliekas rūšiuojančių žmonių dalis Lietuvoje padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja net 91 proc. respondentų. Vis tik pasitempti dar yra kur: net ir uolūs rūšiuotojai daro klaidų.
Tokius rezultatus parodė 2024 m. vasarį atliktas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą. Jį jau trečiąjį kartą inicijavo licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Klaipėdos apskrityje, remiantis naujausio „Žaliojo taško“ tyrimo duomenimis, rūšiuoja net 92 proc. respondentų (59 proc. visada, 33 proc. dažniausiai, 7 proc. tik retais atvejais, o 1 proc. – niekada) – tai yra daugiau nei Lietuvos vidurkis.
Kaip teigia „Žaliojo taško“ komunikacijos ir marketingo vadovė Asta Burbaitė, pagrindiniai motyvai, skatinantys Klaipėdos apskrities gyventojus rūšiuoti, sutampa su visos Lietuvos bendrais duomenimis, – rūšiavimo konteineriai šalia namų, aplinkosaugos tikslai bei didėjantys sąvartynų plotai. Nemažą dalį gyventojų rūšiuoti skatina nemokamas išrūšiuotų atliekų surinkimas bei artimųjų pavyzdys.
Anot A. Burbaitės, Klaipėdos apskrities gyventojai išsiskiria dažnesniu atliekų rūšiavimu – visada tai daro 59 proc. apklaustųjų, kai Vilniaus ir Kauno apskrityse reguliariai rūšiuoja 56 ir 54 proc. Žmonės, paprašyti įvardinti, kokias atliekas rūšiuoja dažniausiai, įprastai mini popieriaus ir kartono, plastiko ir polietileno bei stiklo atliekas. Gerokai rečiau rūšiuojamos metalo atliekos ir tik vos daugiau nei trečdalis atsakė rūšiuojantys visas produktų ir gaminių pakuotes.
„Tenka pripažinti, kad dar daug turime nuveikti siekdami teisingo ir pakankamo gyventojų informavimo apie tinkamą rūšiavimą. Jau nemažai pasiekėme – gyventojai rūšiuoja, naudojasi sukurta sistema, tačiau, ką reikėtų rūšiuoti, – dar nežino. Šiuo atveju mus džiugintų, jei didesnė dalis žmonių prisipažintų rūšiuojantys visas produktų ir gaminių pakuotes, nes tai būtų teisingas atsakymas“, – apklausos rezultatus komentuoja A. Burbaitė.
Respondentai buvo paprašyti įsivertinti savo rūšiavimo žinias, atsakant į klausimą, ar visada žino, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, o po šio klausimo sekė trumpas praktinis žinių patikrinimas.
„Net 94 proc. apklaustųjų Klaipėdos apskrities gyventojų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, tačiau praktinis žinių patikrinimas parodė, jog tobulėti vis dar yra kur. Tyrimo dalyviams pateikėme įvairių atliekų pavyzdžius ir paprašėme pasirinkti, į kurį konteinerį jie išmestų atitinkamą atlieką. WC popierių ar servetėles, kurie metami į mišrių atliekų konteinerį, netinkamai išmestų net 46 proc. apklaustųjų; dantų šepetėlį, kurio vieta taip pat prie mišrių atliekų, neteisingai išrūšiuotų 63 proc.; Tetra Pak pakuotė yra metama į plastiko ir metalo konteinerį, tačiau jį pasirinko vos 43 proc. respondentų“, – dažniausiai pasitaikančias klaidas vardina „Žaliojo taško“ atstovė.
Visgi, daugiausiai neaiškumų kėlė dvi atliekos – plastikines konstruktoriaus kaladėles teisingai išmestų vos 10 proc. apklaustųjų, o konservuoto maisto skardinę tinkamai išrūšiuotų tik 26 proc.
„Svarbu prisiminti, jog Lietuvoje yra rūšiuojamos tik pakuočių atliekos, o konstruktoriaus kaladėlė nėra pakuotė, todėl jos vieta kartu su mišriomis atliekomis. Konservuoto maisto skardinė yra pakuotė ir todėl turi keliauti į plastiko atliekų konteinerį. Lietuvoje neturime atskiro metalinių pakuočių surinkimo – jas metame kartu su plastiko pakuočių atliekomis“, – sako ji.
A.Burbaitė pastebi, jog indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (63 proc.), picos dėžę (76 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (61 proc.) dauguma Klaipėdos apskrities gyventojų išrūšiuotų teisingai.
Parašykite komentarą