Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-27 |
„Turi būti tikslinami Karaliaus Vilhelmo kanalo sujungimo su Kuršių mariomis konkretūs sprendiniai”, – rašoma „pietinio pocentrio Stariškių rajone” galimybių studijos parengimo paslaugos konkurso dokumentuose.
Klaipėdos miesto savivaldybė už šios studijos parengimą žada sumokėti per 36 tūkstančius eurų, o jos pagrindu rengti architektūrinį konkursą.
Galimybių studijos rengimo poreikis grindžiamas miesto bendrojo plano sprendiniais, kuriuose „nurodyta, kad naujai kuriamam pietiniam Stariškių pocentriui privaloma parengti žemesnio (vietovės) lygmens teritorijų planavimo dokumentą – savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2000 su detaliųjų planų reglamentais”. Be kita ko, tarp siekiamybių yra ir galimo teritorijos užtvindymo įvertinimas, ir civilinės saugos bei trečiosios vandenvietės apsaugos zonų įvertinimas.
Apie tai, kad tokie darbai esą bus daromi vyriausiasis miesto architektas Marijus Mockus kalbėjo dar 2022-ųjų rudenį, tačiau iki šiol niekas taip ir nebuvo pajudėję.
Studijos aplinkos urbanistinės-architektūrinės analizės apimtyje – viešosios erdvės ir želdynai, automobilių eismas ir jų parkavimo vietos, taip pat ir Karaliaus Vilhelmo kanalo sujungimas su Kuršių mariomis.
Antrojo galimybių studijos etapo metu bus „kuriama teritorijos ambicija ir galimi trys įveiklinimo tūriniai-erdviniai vystymo scenarijai su funkcine programa ir „formuojama teritorijos vystymo ambicija”, kurioje – teritorijos pagrindiniai vystymo rodikliai“.
Per trečiąjį galimybių studijos rengimo etapą pagal geriausiai įvertintą teritorijos vystymo scenarijų bus kuriama teritorijos tūrinė-erdvinė koncepcija, formuojama galutinė ataskaita. Tada bus suformuojama projektavimo užduotis architektūriniam konkursui.
Galimybių studijai parengti numatyti aštuoni mėnesiai su galimybe šį terminą pratęsti.
ISTORIJA
Miestui 2005 m. balandį perdavus nebaigtą statyti valčių prieplauką, kad joje Uosto direkcija galėtų pastatyti užteršto grunto saugojimo aikštelę, buvo pasirašytas ir susitarimas, jog uostas už tai per trejus metus pastatys naują valčių prieplauką.
Vykdyti įsipareigojimą direkcija prisiruošė tik 2011-aisiais, kai jai vadovavo Eugenijus Gentvilas. 2011 m. rugsėjį netgi buvo pasirašyta 38,4 mln. litų (11,12 mln. eurų) sutartis su Vokietijos kompanija „Strabag“, bet tų pačių metų gruodį ji buvo nutraukta. E. Gentvilas tokį sprendimą tuomet aiškino Seimo priimta įstatymo pataisa, kuria Uosto direkciją buvo įpareigota pusę pelno pervesti į valstybės biudžetą.
Dabar jau naują prieplauką žadama įrengti kartu su planuojamais statyti uosto pietiniais vartais, kurių tikslas yra uždaryti Kuršių marių protaką tarp Kiaulės Nugaros ir Smeltės pusiasalio. Planuojama, kad ateityje šiame uoste galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis nuo 5 iki 20 metrų. Pietiniuose uosto vartuose numatoma atskira zona vaikų buriavimo mokyklai. Taip pat numatyta vieta sportininkams nuleisti irklavimo įrangą.
Dar kai kurie praėjusios kadencijos miesto politikai kalbėjo, kad savivaldybė atsilieka šiame procese, nes žemyninės dalies infrastruktūrą yra jos reikalas. Pernai birželio pradžioje Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus į pasitarimą dėl šių reikalų sukvietė Uosto direkciją, architektus, projektuotojus, buriuotojus, irkluotojus, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovus. Anot savivaldybės pranešimo, susitikimo metu išsakytos nuomonės, kad siekiant suprojektuoti kokybišką ir lūkesčius atitinkančią infrastruktūrą, reikalinga galimybių studija bei architektūrinis-urbanistinis konkursas. Norima, kad procesas judėtų kiek įmanoma sparčiau, tačiau esą būtina išlaikyti kokybę. A. Vaitkaus iniciatyva buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę.
Gal Klaipėdos urbanistai iš uosto direkcijos ir, žinoma, iš savivaldybės administracijos žino, kodėl bendramiestinis (respublikinis) jachtų uostelis yra kuriamas pačiame Klaipėdos miesto užkampyje, palei geležinkelį ir didžiulį pietinį krovos, transporto ir taršos objektą – pietinį Klaipėdos uostą? O ką darysim su miesto viduryje taršia uosto krova? Ką darysim vietoj KLASCO, GRIGEO? Kaip su ta uosto teritorijos konversija?
Pritariu eiliniai PLIURPALAI !? Chebrulei S.V pabarstys kelias desimtis tukstanciu Euriuku draugeliams,tie papopieriaus-gal vaizdeli prides,pristatis vizijas,dar rankom tvariai pamojuos …Tad iki kitu „rinkimu”.
P.S Tam zemes ploteliui,eileje, manau ne vienas „rotarietis-liutasirdis”,tik va, bulbasija-rufedija uzblokuota …
Nieko tokio,”jie”,palauks patvariuos koki desimtmeti …
2023-2024metai – tuštiems pliurpalams ir KMSAdministracijos vertikaliai „reformai”. Per 2024 -2025 metus-vyks galimybių studijos sapalionės ir net trys žaidimai. 2025-2026 m – architektūrinis-urbanistinis konkursas – gal. 2027m biurokratai vėl stenės ir 2028 gal nupirks bendrojo plano dalies rengimą. 2029 m pirmo statinio (pvz gatvės) realus projektavimas- hipotetiškai. Ir čia paaiškės, kad jau labai vėluojama pradėti rengti viso miesto bendrąjį planą. Ir smulkmena – kadencija bus pasibaigusi 2027 m. ir gal jau tuomet sapalionės apie nacionalinę mariną vėl, kaip kelis kartus ir iki šiol, eilinį kartą pasibaigs ir ramiai dar kartą greitai prasiplės uostas.