Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-29 |
Naujausios vandentvarkos sektoriaus tendencijos, gėlo požeminio vandens resursai Baltijos šalyse, šiltėjančio klimato ir stichinių liūčių „suvaldymas“, įvairių ES direktyvų įgyvendinimas – šios bei kitos temos bus aptariamos gegužės 29–31 dienomis vyksiančioje Baltijos šalių vandentvarkos sektoriaus konferencijoje „Baltic Water Works Conference 2024“.
Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, konferencijoje siekiama sujungti valstybinių, privačių ir akademinių partnerių žinias įgyvendinant pokyčius vandentvarkoje.
Trijų dalių konferencijoje bus aptariami Žaliojo kurso prioritetai vandentvarkos sektoriuje, naujoji Miesto nuotekų valymo direktyva. Panelinėje diskusijoje apie direktyvos pokyčius ir iššūkius dalyvaus Latvijos, Estijos ir Lietuvos aplinkos ministerijų atstovai. Konferencijoje ekspertai dalinsis ir inovatyviais technologiniais sprendimais, skaitmenizavimo ar dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis bei tvarumo pasiekimais.
Konferencijoje bus skiriamas dėmesys ir geriamojo požeminio vandens išteklių išsaugojimui Baltijos šalyse.
Pasak vieno pranešėjų „Sweco Lietuva“ viceprezidento Egidijaus Kunevičiaus, Lietuvoje vis aktualesnės tampa klimato kaitos padarinių suvaldymo problemos.
„Vandentvarkos sektoriuje didžiausias iššūkis yra tvarūs padažnėjusių ekstremalių liūčių metu susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimai, – teigia E. Kunevičius. – Esami paviršinių nuotekų tinklai nesugeba priimti ir nutekinti smarkiai padidėjusių trumpalaikių paviršinių nuotekų srautų. Dėl to po liūčių patvinsta ištisi miestų kvartalai“.
Pasak E. Kunevičiaus, paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija reikalauja labai didelių investicijų. Kita vertus, tokio tipo statybos darbai dėl transporto eismo ribojimų sukelia ilgalaikių nepatogumų miestų gyventojams. Tad planuojant ir projektuojant paviršinių nuotekų sistemų atnaujinimą bei plėtrą vis dažniau taikomi tvaraus paviršinių nuotekų tvarkymo principai, kuriais skatinamas paviršinių nuotekų panaudojimas laistant ar drėkinant žalius plotus ar įrengiant „žaliuosius stogus“ bei įvairaus dydžio akumuliacines talpas.
Ekspertų teigimu, klimatas ir toliau šiltės pora laipsniu ar net ir daugiau, tuo pačiu metu kritulių daugės apie 150 mm per metus. Tai turėtų papildyti požeminio vandens atsargas, bet, deja, skaičiavimai rodo, kad išgaravimas bus didesnis nei gruntinio vandens pasipildymas. Negana to, prognozuojama, kad daugės lietaus „bombų“ – kai iškrenta itin didelis kiekis vandens ir tas vanduo nesusigeria į žemę, o nušniokščia paviršiumi išgrauždamas rėvas, gadindamas kelius, ariamus plotus, pylimus ar net paplūdimus.
Tris dienas truksiančioje tarptautinėje Estijos, Latvijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijų konferencijoje Palangoje dalyvauja per 230 dalyvių iš 9 šalių. Septyniolikoje pranešimų bus dalinamasi inovacijų, tvarumo, gėlo požeminio vandens bei nuotekų priežiūros kasdieniais iššūkiais bei pasiekimais.
Nežino kad 1 medys sugeria 800 l vandens per para. GENTVILAS MASIŠKAI KIRTO SU KONSERVAIS MIŠKUS. NENIŠKIS IR GRUBLIAUSKAS IŠKIRTO BEVEIK VISA KLAIPĖDA. AR JUS RIMTAI IR NORITE KAD NESKĘSTU MIESTAI IR LIETUVA??????