Seime pateikti siūlymai pratęsti bankų solidarumo įnašą

ELTA
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
2024-05-30

Ketvirtadienį Seime pateikti valdančiųjų ir opozicijos siūlymai pratęsti bankų solidarumo įnašą. Tiek Vyriausybės siūlymui mokestį pratęsti metus laiko, tiek opozicijos iniciatyvai taikyti įnašą neribotą laiką, parlamentas po pateikimo pritarė.

Už Vyriausybės inicijuotą projektą bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams, 2025 m. mokėjimo laikotarpiui, po pateikimo balsavo 59, susilaikė 5, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad pratęsus bankų solidarumo įnašą, iš jo surinktomis lėšomis būtų finansuojami papildomi poreikiai gynybai.

„Neseniai buvo pristatytas gynybos fondo paketas, kuriame viena iš dedamųjų yra laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas dar vieneriems metams, koreguojant bazę, pagal kurią jis skaičiuojamas“, – antradienį Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo G. Skaistė.

„Gynybos fondo paketu būtų finansuojami papildomi poreikiai, kurie yra įvardinti, t.y. vokiečių brigados priėmimas, nacionalinės divizijos formavimas, įgyjant papildomas galimybes oro gynybos sistemose. Taip pat aktyvaus rezervo formavimo ir aprūpinimo projektai“, – akcentavo ji.

Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Pritarta ir opozicijos iniciatyvoms

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį. Jam parlamentas pritarė.

Siūlymą pristatęs parlamentaras J. Pinskus aiškino, kad solidarumo įnašo pratęsimas leis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai svarbi iniciatyva, nes Lietuvoje absoliuti dauguma paskolų gyventojams suteikta taikant kintamąją palūkanų normą.

„2022 m. prasidėję pinigų politikos pokyčiai nulėmė greitai augančias EURIBOR palūkanų normas ir kredito įstaigų paskolų palūkanų pajamas. Ypač šalyje, kur vyrauja kintamosios paskolų palūkanų normos. Lietuvoje virš 90 proc. paskolų gyventojams suteiktos taikant kintamąją palūkanų normą“, – sakė J. Pinskus.

„Laikino solidarumo įnašo pratęsimas leis gautomis lėšomis sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti“, – pažymėjo jis.

Po pateikimo už šį siūlymą balsavo 93, prieš 3, susilaikė 11 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti taip pat birželio 18 d.

Taip pat Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlė taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigė iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.

Siūlymą pristatęs parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas pažymėjo, kad mokesčio pratęsimas neribotą laiką būtų tvarus ir užtikrintas šaltinis, esant neapibrėžtai geopolitinei situacijai.

„Beveik 1 mlrd. eurų pelno, net ir atskaičius bankų mokamą solidarumo mokestį valstybei buvo sumokėtas. (…) Pagal galiojančią tvarką, į valstybės biudžetą šalyje veikiančių bankų solidarumo įnašas siekia 250 mln. eurų. Tai reikšmingas indėlis, ieškant papildomo finansavimo, šiandien ypatingai jautriems gynybos poreikiams“, – teigė L. Savickas.

„Laikinas solidarumo mokestis buvo įvestas visai neseniai, pernai. Tačiau geopolitinė šalyje iš esmės nepasikeitė, grėsmės išlieka ir (…) turime užsitikrinti tokius šaltinius, kurie mus geriau galėtų sutelkti ir užtikrinti finansavimo tvarumą“, – kalbėjo jis.

Po pateikimo už šį siūlymą balsavo 66, prieš 5, susilaikė 30. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą taip pat patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 18 d.

Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.

Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.

Pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Švietimas

Klaipėdos valstybinė kolegija koncentruosis Bijūnų gatvėje

Klaipėdos valstybinė kolegija ruošiasi modernizuoti infrastruktūrą. Vienoje miesto vietoje sukoncentruota ir atnaujinta studijų ir mokslo bazė esą leis paspartinti studijų ...
2024-07-17
Skaityti daugiau

ELTA

G. Nausėda: esu šokiruotas ir pasibaisėjęs dėl pasikėsinimo į D. Trumpą

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako esąs šokiruotas ir pasibaisėjęs išpuoliu prieš buvusį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentą Donaldą Trumpą. Anot ...
2024-07-14
Skaityti daugiau

ELTA

Prisiekęs G. Nausėda: neretai ginčydamiesi kūrėme stipresnę Lietuvą

Antrai kadencijai prisiekęs Klaipėdoje gimęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad per pastaruosius penkerius metus pavyko nuveikti daug. Visgi, šalies vadovas ...
2024-07-12
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This