Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2024-06-11 |
Klaipėdos savivaldybė ketina būsimajam F. W Argelanderio mokslo ir meno centrui senuosiuose pašto rūmuose skirti ne mažiau kaip 1,545 mln. eurų, iš kurių 1,165 mln. numatyta ekspozicijoms, 380,4 tūkst. eurų – baldams. Toks įsipareigojimas įrašytas sutarties su Kultūros infrastruktūros centru projekte, pateiktame savivaldybės Tarybai tvirtinti.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Projektas parengtas vadovaujantis anksčiau pasirašytu Kultūros ministerijos ir savivaldybės ketinimų protokolu, kuriuo numatytas bendradarbiavimas, „siekiant išsaugoti, pritaikyti ir įveiklinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą, įprasminti ir aktualizuoti išskirtinės architektūros kultūros paveldo objektą, sukurti gyvybingą ir visuomenei prieinamą traukos centrą, kuriame būtų vykdomos kultūros ir kitos visuomenės poreikius tenkinančios veiklos ir paslaugos, aktualios vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu”.
Sutarties projekte numatyta, kad ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras vykdys viešojo pirkimo konkursą Klaipėdos centrinio pašto komplekso centrinio pastato atnaujinimo projekto parengimui, atnaujinimo rangos darbams, o Klaipėdos savivaldybė, „viešojo pirkimo būdu užsakys tikslinančios F.W Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijos parengimą, jos pagrindu parengs centro įrengimo techninį projektą ir įrengs centrą”.
Atitinkamai sutarties šalys įsipareigoja skirti finansinius įnašus savo kuruojamiems ir vykdomiems projektams.
Sutartimi Kultūros infrastruktūros centras įsipareigoja „sudaryti projekto komandą, skirdamas arba įdarbindamas projekto vadovą, projekto finansininką ir projektui vykdyti bei administruoti būtiną personalą” bei sudaryti projekto priežiūros komitetą iš savo, savivaldybės bei Kultūros ministerijos atstovų.
„Atvira Klaipėda” jau skelbė, kad savivaldybė gegužės viduryje pasirašė sutartį dėl Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centro įveiklinimo koncepcijos parengimo. O Kultūros ministerija paskelbė istorinių uostamiesčio pastatų tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo paslaugų rinkos konsultaciją.
Minėtą sutartį savivaldybė pasirašė su UAB „Muona studio“. Jos vertė – 15 tūkst. eurų. Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo koncepcija turi būti parengta ne vėliau kaip per 7 mėnesius.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Nyderlandų varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas”, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo Valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada jau Klaipėdos valdžia prašė stabdyti šį procesą, tuometinis meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto, bet jis iki Tarybos taip ir neatkeliavo. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities, kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
Šiuo metu pašto komplekso pastatus valdo Kultūros infrastruktūros centras. Vyriausybė jam objektą perdavė patikėjimo teise. Kultūros ministerija iš Lietuvos pašto pastatą nupirko už 2,3 mln. eurų.
O tai kur varpai?
Muonā studio” – tai naujai įsikūrusi kompiuterinės grafikos įmonė Klaipėdoje. Specializuojamės animacijų kūrime, virtualios realybės patirčių, bei koncepcijų meno gamyboje. Imoneje tik vienas darbuotojas, tai ką savivaldybė perka už 15 tūkst.?
kad ir šis meras vis dar matuojasi raumenis su KU ministru. Mero aplinka visiškai nesusigaudo kas tas objekto projektavimas ir išsaugojimas, kam, kada ir kas tam reikalinga. Jau sistemiškai. Savivaldybės „specialistai” tai jau puikiai suprato ir kabina makaronus tempdami procesą – ką čia dar įsiūlyti merui padaryti, kad kuo ilgiau patiems nereikėtų prisiimti atsakomybės ir nieko nereikėtų daryti – perkami paveiksliukai už 15 tūkstančių. Aparatas „dirba”. Deja, bet tas byrantis paštas ir šiai miesto valdžiai jau nerūpi, o rinkimai dar ne greit.
F. W Argelanderio mokslo ir meno centras įdomiausia, o kas bus šitos įstaigos steigėjas ir savininkas ? Ar tai savivaldybė ar kultūros ministerija?
Atsprasau,BET ,ka 500 savUvaldybes „specai” veikia ? (tarnai samdo tarnus-samdyti tarnu tarnai kuria tarybas-valdybas-konsultantu uabus-studijas-„viesintojus”-derintojus-konsepciju kurejus-apzvalgininkus–ir dar velniai zino ka- …) !? „Tarybu valdzia” !