Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-13 |
Rugpjūčio 2-14 dienomis, jau ketvirtą kartą Klaipėdoje, senojoje Pauliaus Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš įvairių šalių kūryba, kaip ir įvairių žanrų bei laikmečių muzika. Festivalis laukiamas tiek profesionalų, tiek scenos menų gerbėjų visoje Lietuvoje ir užsienyje. Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkis „Dėl kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo 2024 m.“ atskleidė, kad Klaipėdos miestas šiam festivaliui finansavimo neskyrė.
Apie susiklosčiusią situaciją ir būsimo festivalio organizavimą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pranešime spaudai pasakoja teatro vadovė Laima Vilimienė, kuri yra ir tarptautinio Klaipėdos festivalio meno vadovė:
Labai apmaudu, kad tarptautinis Klaipėdos festivalis, kaip unikalus kultūros reiškinys itin aukštai vertinamas Lietuvos ir užsienio scenos profesionalų, kritikų ir žiūrovų, šiais metais liko gimtojo miesto kultūros politikos užribyje.
Tarptautinis Klaipėdos festivalis – ryškus profesionalaus meno švyturys, kurio žybsniai plačiai pasaulyje išgarsino Klaipėdos vardą.
Dar 2020 metais miesto gimtadieniui (kasmet švenčiamam rugpjūčio 1-ąją ), o sykiu ir muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjerą senajame Klaipėdos elinge su tarp žiūrovų įplaukiančiu tikru „vaiduoklių laivu“. Spektaklio originalumas, aukšta meninė kokybė, išmoningas specifinės vietos ir įrangos pritaikymas publikos bei kritikų buvo įvardytas ne tik ryškiausiu metų teatro reiškiniu Lietuvoje, bet ir vienu įsimintiniausių Wagnerio operos pastatymų per visą jos istoriją. Spektaklis buvo rodomas dar dvejus metus pirmajame ir antrajame Klaipėdos festivaliuose, taip pat Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje ir tarptautinėje platformoje „OperaVision“, kur sulaukė entuziastingų gerbėjų reakcijų iš viso pasaulio. „Nuostabus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas, nuostabus miestas, kuriame susipynė turtinga dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – istorija. Verta aplankyti – juk tai miestas, buvęs net R. Wagnerio radare!“ – žavėjosi Simonas Shiltonas.
„Tai buvo pats geriausias šios operos pastatymas. Tas, kas nusprendė šią operą pastatyti lauke, laivų statykloje prie pat vandens, – genijus. Pagarba drąsiems dainininkams, laipiojusiems tais šlapiais pastoliais. Tai buvo puiku!“ – rašė Markas Beckas.
Lietuvoje ar pasaulyje rengiama daug festivalių, bet šis išties unikalus. Klaipėdos festivalis turi erdvę, kurią čia kuriantys menininkai pritaiko ir transformuoja priklausomai nuo pastatymo poreikių, o svarbiausia – prisiderina prie architektūrinio-inžinerinio paveldo ir sukuria visiškai neįtikėtiną vaizdą. Dažniausiai festivalių organizatoriai tiesiog gražioje vietoje pastato sceną, vadinamąją „juodą dėžę“ ir joje pristato vieno ar kito sceninio kūrinio koncertinį atlikimą. Tuo tarpu Muzikinio teatro užmojai platesni, neribojantys menininkų kūrybingumo. Jau ne vienerius metus vasarą visam mėnesiui Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kraustosi, atrodytų, į teatro pastatymams nepritaikytą erdvę ir čia kuria ypatingą meninį turinį – stato pilnaverčius sceninius pastatymus, derančius su unikalaus elingo, esančio prie marių, aplinka.
„Skrajojantis olandas“, Martyno Aleksos nuotr.
Kurdami šį festivalį lygiavomės į pasaulyje gerai žinomus ir nebe pirmus metus vaizdingose vietovėse rengiamus aukščiausio meninio lygio operos festivalius, tokius kaip Brėgenco festivalis, vykstantis plūduriuojančioje scenoje ant Bodeno ežero kranto Austrijoje, senovės romėnų amfiteatre vykstantis Veronos arenos festivalis Italijoje, didžiausio Suomijos ežero Saimos saloje stūksinčioje viduramžių pilyje vykstantis Savonlinos operos festivalis. Bet apie festivalį, rengiamą laivų statykloje ant marių kranto, iki šiol dar neteko girdėti. Mūsų siekiai buvo labai dideli – ir mums pavyko. Džiaugiuosi, kad galime išlaikyti patiems sau aukštai iškeltą kokybės kartelę.
Per šiuos penkerius metus (nuo pirmosios „Skrajojančio olando“ premjeros) buvo daug gražių ir unikalių projektų. 2022 m. įvyko Klaipėdos miesto įkūrimo 770-osioms metinėms skirtos Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera; 2023 m. paminėjome Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį istorijų operos „Klaipėda“, teatro užsakymu sukurtos libreto autoriaus Arvydo Juozaičio ir net keturių klaipėdiečių kompozitorių – Loretos Narvilaitės, Vladimiro Konstantinovo, Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko – pasauline premjera.
Pernykštė videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pasaulinė premjera tapo tokiu ypatingu reginiu, kad ją, publikai pageidaujant, kartosime ir šiemet. Specialiai šiam spektakliui statoma rekordiškai didelė scena – net 11 metrų aukščio ir beveik 100 m ilgio, atvežami rekordinio dydžio LED ekranai!
Atviroje Klaipėdos elingo scenoje išvydome ir daugiau reikšmingų, įsimintinų sceninių kūrinių, kviestinių solistų ir kolektyvų pasirodymų. Tarp jų galima paminėti choreografo Edwardo Clugo šokio spektaklių „Stabat Mater“ ir „Šventąjį pavasarį“ premjeras. Čia, galynėdamiesi su gamtos stichijomis, savo talentus demonstravo ir naujus sumanymus įgyvendino žymūs Lietuvos ir užsienio menininkai: dirigentai Modestas Pitrėnas, Tomas Ambrozaitis, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, režisieriai Dalius Abaris ir Gytis Padegimas, scenografės Sigita Šimkūnaitė ir Birutė Ukrinaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Martynas Norvaišas; drauge su teatro kolektyvais ir solistais pasirodė kviestiniai solistai Almas Švilpa, Sandra Janušaitė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Tarasas Shtonda (Ukraina), Manuela Uhl (Vokietija), Rihards Mačanovskis (Latvija), Andris Ludvigs (Latvija), Olena Arbuzova ir Valeriia Tulis (Ukraina), Mindaugas Jankauskas, Modestas Sedlevičius ir daugelis kitų.
Ar Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas įtakos šių metų festivalio programos įgyvendinimą?
Ir taip, ir ne. Šiais metais festivalį organizuojame, turime išpildyti susitarimus ir įsipareigojimus kūrėjams bei visuomenei. Klaipėdos miesto savivaldybės poziciją žinome, ar tas požiūris keisis – parodys ateitis.
2024 m. Klaipėdos festivalis į elingą žengia su gražia dedikacija – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui. Norėdami pabrėžti gražią sukaktį, sudarėme labai įvairią festivalio programą: čia susilies įvairių žanrų, Europinę tapatybę pabrėžiantys pastatymai, kurių imasi tarptautinė statytojų komanda. Įdomu tai, kad kiekvienam iš trijų pastatymų bus transformuojama scena. Žiūrovas, atėjęs į pirmą renginį, negali tikėtis, kad kito spektaklio metu sceną išvys toje pačioje vietoje. Tai reiškia, kad ir į scenoje vykstantį veiksmą kaskart bus galima pažvelgti kitu kampu.
Festivalio programą rugpjūčio 2 ir 3 dienomis pradės dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių pasaulinės premjeros bendru pavadinimu „Reverb’as“. Spektaklius stato užsienio choreografai – naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). G. Žmavcas pats kuria ir spektaklio kostiumus, muziką, scenografiją. Kitą vienaveiksmį šokio spektaklį specialiai KVMT trupei stato D. Lee – baleto studijas baigęs Londone, vėliau dirbęs vedančiuoju solistu Štutgarto baleto trupėje, o baigęs karjerą, tapęs laisvai samdomu choreografu, dirbančiu su garsiausiomis pasaulio baleto trupėmis. Muziką šiam spektakliui komponuoja ne vienam jo spektakliui garso takelius anksčiau sukūręs Berlyne gyvenantis australų elektroninės muzikos kūrėjas ir prodiuseris Nicolas Sávva.
Į sceną ant marių kranto ir šiemet sugrįš videografinis spektaklis pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“. Didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusią premjerą praėjusią vasarą elinge parengė Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomi menininkai: koncepcijos autorius, didžiausių reginių Lietuvoje režisierius Dalius Abaris, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir kiti. Beje, Dalius Abaris už R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Tai tik antras kartas istorijoje, kai šį apdovanojimą pelnė operos režisierius. Labai didžiuojamės ir „Skrajojančio olando“ scenografe S. Šimkūnaite, gebančia suvaldyti elingo erdvę. Tuo galima įsitikinti ir spektaklio „Carmina Burana“ metu. „Auksinį scenos kryžių“ yra pelnęs ir šiam spektakliui šviesų dizainą kūręs Andrius Stasiulis… 2020 m. „Skrajojantis olandas“ tapo geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir buvo apdovanotas „Padėkos kauke“, o 2021 m. pelnė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimą „Albatrosas”. Klaipėdos teatrinius apdovanojimus pelnė ir elinge festivalio metu parodytos premjeros „Stabat mater“ ir „Šventasis pavasaris“: „Padėkos kaukės“ metų teatro meno kūrybine komanda tituluota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjų komanda. Klaipėdos festivalio scenoje užgimusios istorijų operos „Klaipėda“ režisierius Gytis Padegimas buvo nominuotas 2023 m. „Padėkos kaukei“ už šį spektaklį. Istorijų opera „Klaipėda“ pristatyta ir Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“ bei apdovanota už jūrinės kultūros ir mentaliteto ugdymą.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kaip ir Klaipėdos festivalis, yra tris šimtus Europos operos teatrų ir festivalių vienijančios organizacijos „Opera Europa“ narys, tad Klaipėdos festivalis yra žinomas vasaros festivalių kategorijoje pasaulio geografijoje.
Festivalį užbaigs dvi šių metų naujienos. Ilgai galvojome, kaip galėtume apibrėžti jų žanrą. Rugpjūčio 10 d. žiūrovai turės galimybę išvysti muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. Išgirsite daug nuostabios muzikos, mėgausitės ryškiu scenovaizdžiu, šviesomis, įspūdingais kostiumais. Elingas ruošiasi papasakoti labai romantišką, spalvingą ir muzikalią istoriją. Spektaklyje dainuos žinomi Lietuvos solistai: Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė ir Merūnas Vitulskis. Gros KVMT orkestras, diriguojamas maestro Martyno Staškaus, dalyvaus teatro baleto trupės šokėjai. Šį didžiulį ir įspūdingą muzikos, šviesų ir istorijų šou kurs talentingi kūrėjai: režisierė Rūta Bunikytė, dirigentas Martynas Staškus, kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė, choreografė Inga Briazkalovaitė.
Rugpjūčio 14 d. festivalį vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“. Joje tarsi persikeliama į baroko laikus, kerinčius teatralizuotomis iškilmėmis, karališkomis puotomis, fakyrų pasirodymais, ryškiomis personomis ir fanfarine muzika. Barokinių pramogų stiliuje pristatoma ugnies šou, muzikos ir judesio sintezė įsuks KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupes bei kviestinius kolektyvus – varinių pučiamųjų kvintetą „Sonum Brass Ensemble“ ir ugnies reginį sukursiančią trupę „Viduramžiai LT“! Skambės Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, kitų žinomų baroko ir šiuolaikinių autorių kūriniai. Įstabų reginį ant marių kranto kuria režisierė Karina Novikova, dirigentas Egidijus Miknius, choreografė Aušra Krasauskaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Festivalis atsisveikins didžiule, ryškia švente, užliesiančia marių krantą. Triumfališkai, iškilmingai ir pakylėtai atšvęsime Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį!
Norisi tikėti, kad šių metų tarptautinis Klaipėdos festivalis į senąjį elingą grįžta ne atsisveikinti, o tęsti šią unikalią, ant marių kranto gyvuojančią tradiciją, garsinančią Klaipėdos miesto vardą pasaulyje!
Tie kas vertina tokio lygio renginius nėra dabatinės valdžios elektoratas. Nes turi būt mokslus krimtęs ir matęs pasaulio, kad suprasti kultūrą. O tokie žmonės deja linkę mastyti ir kritiškai vertinti. O tie kuriem reikia daugiau asfalto kiemuose ir silkių baliaus su nuo dugno atkrapštytu Šilansku džiaugsis ir toliau balsuos. Apmaudu tik viena, kad Klaipėdos valdžia net neturi ambicijos konkuruoti su kitais Lietuvos miestais. Net Panevėžys šviesmečias tolsta kokybine prasme, jau nekalbant apie Kauną ir Vilnių.
Ko, norėt… juk patys klaipėdiečiai išsirinko valdžią, kokios norėjo ir kokios yra verti, tai tegul dabar ir džiaugiasi! Juk Klaipėdai svarbu-tik kažkokia jūros taip vadinama „šventė“, kur suvažiuoja mužikai paryti šašlykų ir prisiplempti alaus, nieko čia daugiau nereikia! Matyt Klaipėdai labiau tiktų tiesioginis valdymas, nes patys klaipėdiečiai, kad ir kokią valdžią berinktų, savų problemų, be svetimų pagalbos, spręsti yra neįgalūs!
Ko norėt iš provincijos savivaldybės, pažiūrėję į jų veidelius, kitų sprendimų ir nesitikėkite.
Klaipėdos valdžia renkasi alaus festivalius.Kaip sakoma, pagal Jurgį ir kepurė
Apmaudu, kad Klaipėdos politikai , priimdami tokius sprendimus parodo, kad Klaipėdai yra nereikalingi aukščiausio meninio lygio festivaliai, garsinantys Klaipėdą visame pasaulyje. Turbūt politikams, pagal jų mentalitetą yra priimtinesni ,,renginiai” kur apygirčiai žiūrovai su plastikinėmės alaus stiklinėmis šlitinėja neiko nematydami ir negirdėdami. Kokia mergelė, tokia suknelė- taip galima pasakyti apie Klaipėdos kultūrą kuruojančius asmenis. Apmaudu, jei nebūtu liūdna. Matyt Klaipėdos muzikinis kažkokiomis lėšomis festivalį vis tiek suorganizuos, BET ,,kaip jaustis vaikui, kai tėvai tavęs išsižada”?