Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-14 |
„Šiluminė kultūra“, tokiu pavadinimu įvyko devynias miesto bendruomenes kūrybinei veiklai sutelkęs dviejų dienų renginys. Pavadinimą įkvėpė Klaipėdos šiluminės elektrinės pastatų kompleksas Danės gatvėje.
Tai pramoninės architektūros pavyzdys, kurį (administracinį ir ūkinį pastatą) 1938 m. suprojektavo architektas Herbertas Reissmannas. Miestas ir AB „Klaipėdos energija“ jau ne vienerius metus svarstė, net gi rengė įveiklinimo projektą, kaip šį unikalų kompleksą pritaikyti miesto kultūriniams poreikiams.
Renginio pavadinimas „Šiluminė kultūra“ puikiai sugeneruoja tiek konkretaus pastato konversijos intenciją, tiek, apskritai, kultūros, kaip šiltą, draugišką bendrabūvį kuriančios veiklos, pristatymą.
Šiuo metu elektrinės patalpose, prie upės, yra įsikūręs kultūros centras „Hofas“, kuriame birželio šeštadienio vakarą ir rinkosi klaipėdiečiai tam, kad pasidalintų nuveiktais darbais bei naujienomis, tokiomis, kaip neseniai mūsų mieste susikūrusiu teatriniu improvizacijos klubu „IMPRO Klaipėda“. Noras vaidinti, išreikšti save scenoje sutelkė į bendruomenę apie 30 klaipėdiečių, kurie repetuoja mėgėjiško teatro „ARTYN“ patalpose.
Renginio „Šiluminė kultūra“ metu pamatėme dviejų tipų bendruomenes. Tokias, kurios susibūrę pagal gyvenamą vietą ir tokias, kurios renkasi pagal mėgstamą veiklą. Abu susitelkimo principai yra sveikos, save kuriančios visuomenės, požymiai. Kai žmonės buriasi pagal gyvenamą vietą, jie nori puoselėti saugią kaimynystę. Kai susitinka kūrybinei veiklai, juos suvienija meninis procesas ir sukurto rezultato pristatymas.
Renginio „Šiluminė kultūra“ įgyvendintojai – Klaipėdos kultūros bendruomenė (projekto vadovė Algina Vainilavičienė) šių metų pavasarį pakvietė devynias miesto bendrijas įsilieti į „Šiluminės kultūros“ procesą. Dalyvavo Paupių, Girulių, Klaipėdos senamiesčio gyventojų, Žvejybos uosto, Berželio, Smeltės ind. namų savininkų, Pirmosios Melnragės, Dienovidžio, Šventapilės bendruomenės. Su miestiečiais kūrybinį procesą užkūrė choreografė Inga Kuznecova, fotografė, filmų kūrėja Ingrida Mockutė-Pocienė, gatvės menininkas Pijus Čeikauskas – Pidžin.
Reikia pastebėti, kad Klaipėdos kultūros bendruomenė taip pat yra bendruomeninis reiškinys, nes žmones vienija noras reflektuoti viešą kultūrinį gyvenimą, kurti bendrą interesą, prisidėti prie gyvesnio, meniškesnio, intelektualesnio miesto gyvenimo.
„Šiluminės kultūros“ viena iš idėjų – menininkams atverti savo dirbtuves ir pakviesti miestiečius pabendrauti, išbandyti kūrybines praktikas – ne nauja. Tai netiesioginis tęsinys veiksmo, kurį 2015 m. pradėjo galerija „Si:said“ (galerijai vadovavo Skaistė Marčienė). Tais metais rugsėjo 10‒12 d. Lietuvoje pirmą kartą įvyko renginys „Galerijų dienos“, kurios pristatė Klaipėdos vizualiųjų menų scenos diapazoną bei kūrybinį potencialą. Kitais metais, 2016-aisiais „Galerijų dienos“ jau įvyko Vilniuje ir kituose miestuose. Tad „Šiluminė kultūra“ tęsė, viena vertus, 2015 metų Klaipėdoje gimusią tradiciją, kita vertus, tęsė jau ir praėjusiais metais Klaipėdos kultūros bendruomenės organizuotą menininkų dirbtuvių lankymą.
Šiemet savo kūrybines erdves atvėrė menininkai: tapytoja Eglė Degutytė Kontrimienė, keramikas Isroildžonas Baroti, fotomenininkas Artūras Šeštokas, keramikė Jurgita Jurkšaitė, tapytoja Dalia Čistovaitė, keramikė Daiva Ložytė, grafikė, vytynankos meistrė Natalia Didenko, keramikė Julija Baranova, odos dizainerė Jurga Sutkutė, skulptorius Klaudijus Pūdymas, grafikė Žaneta Jasaitytė-Bessonova, fotomenininkas Audronius Žemgulis, emalio menininkė Sondra Sim, aktorius Jonas Viršilas pakvietė į Sceninės kalbos ir judėjimo lavinimo kūrybinės dirbtuvės.
Dirbtuvių lankytojai penktadienio vakarą keliavo kas poromis, kas būriais. Vieni menininkai buvo įdomūs pašnekovai, kiti pakviesdavo į rankas imti molį, vario skardą, odos skiautę ar teptuką. Atvirų durų idėja suartina menininkus ir meno vartotojus, leidžia iš vidinės pusės pajusti, kaip galima sukurti meno objektus, o, galbūt, kai kas pagalvoja, kad galėtų ir pats užsiimti viena ar kita panašia veikla.
Kaip praėjusiais metais taip ir šiais miestiečiams buvo pasiūlyta intriga, – susitikti asmeniniam pokalbiui prie kavos puodelio ar vyno taurės su teatro „Artyn” įkūrėja Marta Vendland, Klaipėdos istorijos tyrinėtoju Vasilijumi Safronovu ir filosofu Tomu Kiauka. Tai galimybė išsiklausinėti, kas pačiam žmogui rūpi, pasidalinti ir savo požiūriu. Sumanymas pilnai nepavyko, nes dalis publikos susirinko vienu metu, tikėdamiesi paskaitos, tad teko pabendrauti didesniame rate nei keturios akys. Tačiau pats sumanymas turi racijos, todėl galima tikėtis ir kitais metais.
Šeštadienio vakaro programa prasidėjo prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Renginio režisierės Martos Vendland (teatro „Artyn“ įkūrėja) mintis pradėti renginį prie vienybės simbolio, labai graži. Pasiklausius magiškų sutartinių, atliekamų „Auda Judabra“, publika patraukė į rytus.
„Hofo“ kieme laukė baltomis suknelėmis pasipuošusios nuotakos. Choreografė Inga Kuznecova jau anksčiau buvo sakiusi, kad turi svajonę aprengti grupę merginų ir su jomis sukurti judesio performansą. „Šiluminė kultūra“ suteikė Ingai sąlygas padirbėti su savanorėmis. Taip gimė pašėlęs, emocionalus pasirodymas „Here Comes the Queen“. Moterims ir merginoms reikėjo ne mažai drąsos išeiti prieš publiką ir, išreiškiant jausmingumą, – „išsitaškyti“.
Fotografė, filmų kūrėja Ingrida Mockutė-Pocienė jau ne pirmą projektą rengia drauge su vietos bendruomenėmis. 2022–2023 metais Ingrida pristatė parodą ir filmą „Je suis Žardė“ / „Aš esu Žardė“ apie Žardės rajono gyventojus. Tai labai graži poetinė Mini Saga apie Klaipėdos rajone gyvenančius žmones, jų gamtinę ir istorinę aplinką.
„Šiluminės kultūros“ metu Ingrida kvietė projekte dalyvaujančius bendruomenių žmones dėti nuotraukas į fb puslapį „Varau į miestą“. O šventinio renginio metu pamatėme jau sumontuotą jos filmą, kuriame miestiečiai kalba apie Klaipėdą: ar ji tuščia ar pilna, ar čia yra ką veikti, ar norisi išvykti ar likti. Tokie filmai, kai kalba autentiški vietos gyventojai, turi išliekamąją vertę, nes be patoso, pagražinimo apčiuopiamas žmogaus ir gyvenamos aplinkos santykis.
Vakaro metu buvo prisiminti per paskutinius metus Išėjusieji kultūros žmonės, skambėjo poezija, grojo JAZZ’O kvartetas (Klaipėdos universiteto studentai), o Asociacija Paupių bendruomenė buvo apdovanota už bendruomeniškumo idėjos puoselėjimą.
Dar vienas menininkas, kuriam sekasi užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis, dalyvavęs „Šiluminėje kultūroje“ – Pijus Čeikauskas–Pidžin. Pijus įkūrė gatvės meno centrą „ARTOY“ Artojų gatvėje. Ten nuolat vyksta graffiti užsiėmimai. Yra betoninių tvorų, sienų, ant kurių jaunimas mokosi kurti piešinį ir taip išreikšti savo poziciją.
Renginys „Šiluminė kultūra“ turi potencijos tęsti bendradarbiavimą tarp menininkų ir bendruomenių, ieškoti naujų sambūrių, juos pristatyti, sujungti ir pakviesti draugiškai kolaboracijai.
Miestas yra gyvas, kai jame gyvena kuriantys, vienas kitą palaikantys bendruomenių nariai.
Padėka Lietuvos kultūros tarybai, parėmusiai klaipėdiečių projektą „Įelektrinimas. Klaipėdos kultūros tinklai“.
Parašykite komentarą