Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-17 |
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininku dabar dirbančiam Mariui Garbeniui pirmos instancijos teisme nepavyko įrodyti, kad jo kadencija Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigose buvo nepratęsta neteisėtai.
Dienraštis „Klaipėda“ dar pernai rudenį rašė, jog M. Garbenis tapo vieninteliu iš penkių Lietuvoje tokias pareigas užėmusių pareigūnų, kuriam Rotacijos komisija nepratęsė kadencijos.
„Jei vadovas tikina, kad yra patenkintas pavaldinio darbu, priekaištų ar pastabų neturi, pavaldinys turi suprasti, kad darbe eina teisingu keliu. Po tokio bendravimo neturėjau net abejonės, kad mano kadencija nebus pratęsta. Kai atsitiko priešingai, suprantu, kad su manimi buvo tiesiog ciniškai susidorota“, – šiam dienraščiui tada sakė M. Garbenis ir tikino jautęs vieno departamento direktoriaus pavaduotojo rodomą antipatiją, o jis buvo ir spendimą dariusios Rotacijos komisijos narys.
Dėl departamento direktoriaus sprendimo, kuriuo jis pritarė tokiam komisijos pasiūlymui, M. Garbenis kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmus, bet vėliau ši byla buvo perkelta į Šiaulių rūmus.
M. Garbenis savo skunde nurodė, kad esant minėtąsias pareigas kasmet buvo atliekamas jo tarnybinės veiklos vertinimas ir jis visada vertintas tik labai gerai. Be to, anot pareigūno, Rotacinė komisija pokalbio metu aptarinėjo tik jo likimo esamose pareigose klausimą, o rotacijos į kitas pareigas klausimas buvo net nepaliestas, nors tai esą turėjo būti padaryta. Komisija taip elgdamasi, pasak M. Garbenio, akivaizdžiai manipuliavo.
Tuo metu departamentas savo atsiliepime tvirtino, kad M. Garbenis, turėdamas teisinį išsilavinimą ir didelę darbo patirtį turėjo pagrįstai tikėtis būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, o ne tęsti tarnybą Klaipėdoje.
„Akivaizdu, kad pareiškėjas neįvertino galimos situacijos, kuomet departamento direktorius nepratęsia jo tarnybos einamose pareigose, todėl vėlesniais savo veiksmais, t. y. tarnybiniu pranešimu ir kt. (jau pasibaigus rotacijos procedūrai), kad nepablogintų savo paties padėties, keičia kategorišką nuomonę ir savo ankstesnius veiksmus interpretuoja nesąžiningai bei klaidinančiai“, – rašoma atsiliepime, kartu tikinant, jog visiems pareigūnams buvo sudarytos ir užtikrintos vienodos sąlygos, o M. Garbenis komisijos posėdžio metu nepareiškė, kad norėtų būti rotuojamas į lygiavertes pareigas.
„Pareiškėjas raštu buvo atsisakęs būti rotuotu ir nepageidavo jokių kitų rotuojamų pareigų bei posėdžio metu pakartotinai patvirtino savo vienintelį pageidavimą tęsti einamas pareigas, išsamiai savo apsisprendimą motyvuodamas. <…> Nesant pareigūno sutikimo / pageidavimo būti rotuojamu, rotacijos komisija nėra įpareigota pareigūną dar kartą supažindinti su rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka jis galėtų būti perkeltas, sąrašu. Šiuo gi atveju, pareiškėjas tiek raštu, tiek žodžiu rotacijos posėdžio metu išreiškė aiškų nesutikimą būti perkeltas“, – priduriama atsiliepime.
Taip pat jame pabrėžta, kad pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatai už praėjusius metus nėra lemiamas kriterijus sprendžiant tarnybos termino pratęsimo klausimą.
Jau pačiame teisme departamento atstovė nurodė, jog buvo susidariusi situacija, kad du pareigūnai – M. Garbenis ir iki tol Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai vadovavęs Vidas Kerševičius – norėjo dirbti Klaipėdoje. Rotacijos komisijos posėdis dėl abiejų pareigūnų vyko tą pačią dieną ir M. Garbenis nurodydamas, kad išimtinai nori likti tik uostamiestyje esą neįvertino to, jog ir kiti pareigūnai gali tokį norą išreikšti. V. Kerševičius esą buvo stipresnis kandidatas, todėl ir buvo paskirtas į vadovauti Klaipėdos priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Deimantė Andrulytė konstatavo, jog M. Garbenio pretenzijos yra nepagrįstos. Anot teismo, jam buvo sudaryta galimybė rinktis rotuojamas pareigas ir pareigūnas liepos 10 d. tarnybiniame pranešime aiškiai išreiškė savo valią dėl esamos situacijos. Sprendime taip pat pabrėžiama, kad jis galėjo numatyti ir įvertinti galimybę, jog į Klaipėdą gali išreikšti norą rotuotis ir keturi kitų valdybų viršininkai.
„Rotacijos komisija, atsižvelgdama į pretendentų tinkamumą eiti pareigas, įvertinusi pateiktą medžiagą, priėmė argumentuotus ir motyvuotus pasiūlymus. Šiuo atveju nebuvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes nei vienam iš kandidatų nebuvo suteiktas pranašumas ar pirmumas“, – rašoma teismo sprendime, kuriuo M. Garbenio skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Parašykite komentarą