Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-06-21 |
Spyglys be galo džiaugiasi, kad ketvirtadienį veidaknygę aptiko Meno kenkėjų sąjungos (MeKeSa) puslapį. Ir skuba su „Atviros Klaipėdos“ skaitytojais pasidalinti dar vienu, šviežutėliu šių kenkėjų kūriniu.
Klaipėdoje, senamiestyje, stovi miesto rotušė, kurioje laikomas ypatingas kultūros simbolis – Klaipėdos magistro žiedas. Šis žiedas turi mistinę galią, valdančią visus kitus kultūros magistrų žiedus, įteikiamus iškiliems miesto menininkams ir kultūros veikėjams. Žiedas, pagamintas iš ypatingo metalo, turi jėgą, kurią retas gali suvokti, tačiau tie, kas jį užsideda, pajunta jo galybę ir įtaką.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kuklus ir darbštus, nors ir pasinėręs į miesto valdymo reikalus, visada jautė ypatingą trauką kultūrai ir menui. Jam buvo žinoma apie žiedo magišką galią, ir nors pradžioje jis šio žiedo nesiekė, laikui bėgant smalsumas ir ambicija paėmė viršų.
Vieną tamsią naktį, kai miestas miegojo, Vaitkus paslapčiomis įėjo į rotušės menę. Jo širdis daužėsi, rankos virpėjo, kai jis atidarė seifą ir ištraukė žiedą. Uždėjęs žiedą ant piršto, jis pajuto šiltą pulsavimą ir sklindančią jėgą. Iš pradžių jis jautėsi stiprus ir galingas, tačiau netrukus pajuto ir tamsiąją žiedo pusę – žiedas pradėjo valdyti jį.
Kiekvieną dieną Vaitkus tapo vis labiau priklausomas nuo žiedo, jo protas ir siela buvo užvaldyti žiedo galios. Jis norėjo vienas valdyti kultūrą, būti pagrindiniu sprendimų priėmėju. Miesto taryba ir meno bendruomenė pastebėjo jo elgesio pokyčius – jis tapo uždaras, įtarus ir valdingas. Jie suprato, kad skubiai reikia kažką daryti.
Klaipėdos Kultūros bendruomenė susibūrė tam, kad sugrąžintų pusiausvyrą. Jų tarpe buvo labai senas ir išmintingas menininkas Gendaroti, dar prisimenantis žiedo atsiradimo mieste istoriją. Jis suprato, kad žiedas turi būti sugrąžintas į savo vietą ir būti valdomas ne vieno žmogaus, o visos bendruomenės.
Vieną vakarą, surinkę drąsą ir pasiryžimą, miesto tarybos nariai ir meno bendruomenės atstovai susitiko su Klaipėdos miesto meru. Jie kalbėjo apie žiedo galią ir pavojus, kurie kyla tiems, kas siekia jį valdyti vieni. Vaitkus, paveiktas jų išminties ir draugiškumo, suprato, kad žiedas jį pavergė. Su dideliu sunkumu jis nusitraukė žiedą nuo piršto ir perdavė jį atgal bendruomenei. Nuo tos dienos Klaipėdos magistro žiedas buvo laikomas kaip bendruomenės simbolis, naudojamas tik ypatingomis progomis.
Vaitkus išmoko svarbią pamoką apie galią ir atsakomybę, o miestas suklestėjo, kai kultūra ir menas buvo puoselėjami visų miesto gyventojų, o ne vieno žmogaus valdžia. Taip Klaipėda tapo dar stipresniu ir vieningesniu miestu, kuriame magija ir meistrystė buvo visų bendra vertybė.
*Šios rubrikos nerekomenduojama skaityti susipykusiems su humoro jausmu ar stokojantiems fantazijos, nes nieko rimto čia tikrai nerasite, Spyglio ir jo bičiulių humoras iš viso yra sunkiai suprantamas, lėkštas, juodas ir kandus. Rimtų dalykų ieškokite visose kitose „Atviros Klaipėdos” rubrikose.
Parašykite komentarą