Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-18 |
Ar vaikštinėdami pajūriu susimąstėte, kodėl vandens temperatūra šiltą vasaros dieną gali būti itin žema, arba priešingai – aukšta, tarsi tropikų jūroje? Arba kodėl bangos ardo šį pajūrio ruožą, kai tuo tarpu už kelių kilometrų plyti platūs balto smėlio paplūdimiai? Kodėl vieną dieną vanduo gali būti pažaliavęs nuo dumblių, o kitą – skaidrus? Iš kur į krantą atkeliauja plastiko šiukšlės? Kas mūsų jūros laukia ateityje? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų galima rasti studijuojant gamtinę geografiją ir okeanografiją Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institute (JTI). Studijų programa – vienintelė tokia Lietuvoje. Plačiau apie ją pasakoja dėstytojai ir alumnai.
KU nuotr.
Dr. Toma Dabulevičienė – iš Panevėžio kilusi, tačiau, kaip juokauja, jūros pašaukta, prieš kiek daugiau nei 15 metų pasirinko geografijos-okeanografijos studijas Klaipėdos universitete ir savo pasirinkimu nei karto nesuabejojo. Šiuo metu mokslininkė yra aktyviai įsitraukusi į gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų veiklas.
„Geografija, kaip studijų dalykas, studentams suteikia daugybę priemonių, kurios yra itin naudingos ir kasdieniame gyvenime, ir karjeros pasirinkimuose. KU JTI vykdoma gamtinės geografijos ir okeanografijos bakalauro studijų programa orientuota į jūros/vandens aplinkos mokslus (okeanografiją), bet tuo pačiu sujungia geoinformacines technologijas (GIS) ir gamtinės geografijos žinias mokslinėje bei praktinėje veikloje. Neatsiejama šių studijų dalis – duomenų rinkimas praktiniams darbams (nuo lauko matavimų iki palydovinių duomenų), darbas su įvairiais matavimo prietaisais, surinktų duomenų analizė. Studijų metu ugdomi skaitmeniniai, grafiniai, taip pat matematiniai ir analitiniai gebėjimai“, – pasakoja dr. T. Dabulevičienė.
Mokslininkė sako, kad studijų programoje dėstomi dalykai apima įvairias disciplinas – nuo besikeičiančio klimato kontekste aktualių okeanografijos, klimatologijos dalykų iki naujausių technologijų panaudojimą apimančių GIS ir nuotolinių aplinkos tyrimų metodų. Studentams suteikiama daug praktinių ir teorinių žinių, kaip, pavyzdžiui, programavimo ir duomenų analizės, geodezijos pagrindai, okeanografinės, hidrologinės ir kitos lauko praktikos Lietuvoje ir už jos ribų.
„Be to, atnaujinus programą nuo praėjusių metų yra sudaroma galimybė papildomai rinktis pedagoginių studijų modulį ir tuo pat metu įgyti ne tik fizinių mokslų bakalauro, bet ir geografijos mokytojo kvalifikaciją, o tai, atsižvelgiant į didėjantį mokytojų trūkumą, tampa vis aktualiau. Pasirinkus šį modulį tai papildomai nekainuoja, tad vienu metu įgyjamos net dvi kvalifikacijos“, – privalumus vardija dr. T. Dabulevičienė.
Anot mokslininkės, KU JTI mokslininkų kompetencijų ir esamos infrastruktūros dėka studentams suteikiamos naujausios žinios bei sudaroma galimybė jau studijų metu įsitraukti į vykdomus tyrimus ar mokslinius projektus. Pavyzdžiui, aplinkos nuotolinių stebėjimų ir vandens kokybės tyrimų grupės mokslininkai, dėstantys GIS, nuotolinių tyrimų metodų ir kitus dalykus, aktyviai bendradarbiauja su Europos Kosmoso Agentūra (EKA) ir yra laimėję ne vieną EKA projektą.
Dėstytojai iš modeliavimo grupės perteikia žinias apie šiuolaikines modeliavimo galimybes įvairiems aplinkos tyrimams atlikti. Programos dėstytojų komandą papildo ir ekspertai iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų įstaigų bei Lietuvos ir užsienio universitetų. Glaudus bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis studentams sudaro galimybę ten atlikti praktikas, įtvirtinti žinias, o vėliau ir pradėti karjerą.
„Turime ne vieną, pasirinkusį mokslinį kelią, taip pat nemažas būrys dirba Aplinkos tyrimų departamente, Aplinkos apsaugos departamente, geoerdvinių duomenų analitikais/kūrėjais privačiame sektoriuje ar atlieka įvairių matavimo priemonių patikrą, vykdo hidrografinius matavimus. Be abejo, turime ir šaunų geografijos mokytojų būrį“, – sako dr. T. Dabulevičienė.
Studijų ir darbo patirtimi dalijasi ir KU alumnai, baigę unikalią gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų programą.
„Nuo pat pirmų dienų studijuojant gamtinę geografiją ir okeanografiją KU norėjau būti prie vandens. Hidrologijos praktikos metu teko prisiliesti prie Lietuvos upių, tačiau mane vis traukė jūra. Atsiradus galimybei atlikti okeanografijos praktiką ECO-SHIP projekte, kuomet su tarptautine komanda Lenkijos burlaiviu plaukėme Baltijos jūroje nuo Lenkijos iki pat Suomijos, supratau, kad mano gyvenimo kelias turi būti siejamas su jūra“, – pasakoja iš Prienų kilęs hidrografas Domas Nagreckas.
Šiuo metu D. Nagreckas hidrografu dirba KU moksliniame tiriamajame laive „Mintis“. Darbus čia pradėjo baigęs studijas, o sėkmingą karjeros startą užtikrino atlikta praktika universiteto laive.
„Darbas reikalauja daug žinių, įgytų studijų metu, kadangi tenka dirbti su įvairia hidrografine įranga, atlikti jūros dugno tyrimus, kaip, pavyzdžiui, jūros dugno grunto mėginiai, dugno kietumas, dugno vaizdas ir profilis“, – sako D. Nagreckas.
Iš Telšių kilusi Inesa Servaitė karjeros kelią pradėjo dar studijų metu. Anot jos, asmeninį ir profesinį augimą skatino profesionalių dėstytojų komanda, kuri ne tik suteikė teorinių žinių, bet ir įtraukė į įvairias veiklas.
„Dar studijų metu pradėjau dirbti Lietuvos jūrų muziejuje konsultante – edukatore, kiek vėliau prisijungiau prie šaunios muziejaus gamtininkų-biologų komandos. Atradusi jūrą, atradau save. Pasirinktos specialybės ir čia įgytų žinių dėka po studijų baigimo gavau puikų darbą Aplinkos apsaugos departamente ir užimu vyriausiosios specialistės pareigas. Kadangi man puikiai sekasi derinti darbą su studijomis, nusprendžiau ir toliau tęsti mokslus magistrantūroje. Šiuo metu studijuoju tvaraus vandens ekosistemų valdymą Klaipėdos universitete“, – pasakoja I. Servaitė.
Parašykite komentarą