Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-18 |
Nors metų pradžioje Klaipėdos savivaldybė įvairioms miestiečių sveikatinimo veikloms skatinti buvo numačiusi skirti net 62 433 eurus, paaiškėjo, jog panaudota buvo vos pusė šių lėšų. Likusią dalį nuspręsta skirti erkių platinamų ligų profilaktikai.
Kodėl net aštuoni įvairių viešųjų įstaigų projektai iš pateiktų 12-os liko be finansavimo, galima tik spėlioti. Raštu į „Atviros Klaipėdos” klausimus atsakiusi laikinai Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pareigas einanti Aušra Dragašienė pateikė gana abstraktų atsakymą.
Tuo metu tokį sprendimą priėmęs Klaipėdos administracijos direktoriaus Andrius Žukas teigia, jog vadovavosi specialiosios programos lėšų vertinimo komisijos jam teikiamomis rekomendacijomis. Minėtą komisiją sudaro vienas Klaipėdos miesto tarybos narys, du Savivaldybės administracijos darbuotojai bei po vieną atstovą iš savivaldybės bendruomenės sveikatos ir nevyriausybinių organizacijų tarybų.
Šių metų vasarį vykusiame Klaipėdos savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje jos nariams Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė pristatė 2024 metams planuojamas visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones. Sveikatinimo projektams remti nuspręsta skirti 62 433 eurus.
Vėliau paaiškėjo, jog tokius projektus parengė 12 viešųjų įstaigų, bet tik 4 iš jų gavo norimą finansavimą:
Į „Atviros Klaipėdos” raštu išsiųstus klausimus, tarp kurių buvo ir prašymas paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis vieniems projektams finansavimas skiriamas, o kitiems – ne, gautas apibendrintas A. Dragašienės atsakymas. Jame teigiama, jog „savivaldybės administracijos direktorius šiais metais priimdamas sprendimą skirti ar neskirti lėšų finansuoti projektus, atsižvelgė ir į šiuo metu prioritetines sveikatinimo srities veiklas, orientuotas į Klaipėdos miesto gyventojų poreikius, bei jau esamas ar vykdomas sveikatinimo veiklas visame mieste (kad nebūtų veiklų dubliavimų, perteklinių tokių pačių veiklų ir pan.), naujų projektų efektyvumą, pagrįstumą ir ekonominį naudingumą”.
Kartu nurodoma, jog finansavimo negavo šios viešosios įstaigos ir jų parengti projektai: VšĮ „Vandens sūpynės“ (projektas „Ant sveikos bangos“); VšĮ sporto klubas „Startukas“ (projektas „Tvirtas žingsnis“); Neįgaliųjų sportininkų asociacija (projektas „Šeimų, auginančių negalią turintį vaiką, sveikatos ugdymas Klaipėdos mieste“); VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (projektas „Psichologinės gerovės paslaugos Klaipėdos miesto gyventojams“); viešoji įstaiga „Mindify“ (projektas „Sėkmingo amžėjimo tęstinė programa“); edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“ (projektas „Sveikatos gerinimo paslaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje“); VšĮ „Intelekto namai“ (projektas „Sveikatos edukacija“); Socialinio tvarumo akademija (projektas „Stiprinkime sveikatą drauge“).
Pasak VšĮ „Vandens sūpynės“ atstovo, už 4000 eurų neįmanoma 75 vaikų kokybiškai išmokyti plaukti banglentėmis. Palmiros Martinkienės nuotr.
Pabandžius susisiekti su keliomis finansavimo pateiktiems projektams negavusiomis įstaigomis, prisiskambinti viešai nurodytais telefonais pavyko tik dviem. Tačiau atsiliepę darbuotojai, sužinoję, dėl ko skambinama, lyg susitarę prašė neminėti jų pavardžių. Vienos įstaigos atstovė taip pat nenorėjo, jog publikacijoje būtų minima ir jų įstaiga. Svarbią misiją vykdančios viešosios įstaigos projektų vadovės teigimu, tai, kad jiems savivaldybė neskyrė prašytų 11 tūkst. eurų, esą nėra jokia tragedija.
„Tai tikriausiai nepraėjo paraiška, neatitiko kriterijų. Reikia klausti savivaldybės [kodėl neskyrė finansavimo]. Mums jie tik pasako, kad nepraėjo paraiška, daugiau nieko neaiškina. Ieškosim kitų šaltinių”, – komentavo VšĮ darbuotoja.
Tuo metu VšĮ „Vandens sūpynės“ atstovas buvo konkretesnis, bet irgi teigė nenorintis „lygioj vietoj veltis į nesąmoningą ginčą”. Jo teigimu, norint pagal jų pateiktą paraišką gauti 4000 eurų, būtina atitikti daugybę griežtų kriterijų, pradedant sudėtingos dokumentacijos pateikimu ir baigiant stovyklų vaikams organizavimu. Pasak vyro, už tokią sumą neįmanoma suorganizuoti, kaip pagal projektą reikalaujama, penkių vaikų pamainų, kad kiekvienoje būtų po 15 vaikų. Juoba kad to nepadarius, minėtą sumą tektų grąžinti.
„Jei mes vaikus vedžiotume grožėtis mišku, tokios sumos užtektų, bet mes vaikus mokome plaukti banglentėmis, mūsų užsiėmimų savikaina yra brangi, puspigiai to nepadarysi”, – sakė jis.
Banglenčių sporto entuziasto teigimu, jei reikalavimai nesikeis, vargu, ar jie kitais metais dar bandys dalyvauti panašiuose savivaldybės projektuose.
„Vandens sūpynių” atstovas teigė esą jų įstaiga iš Klaipėdos savivaldybės nė karto nėra sulaukusi jokios paramos, nors neva pati savivaldybė, dalyvaudama tarptautiniuose projektuose, neretai kaip teigiamą pavyzdį mini jų mokyklą bei jos sėkmingai vykdomas veiklas.
Iš minėtų daugiau nei 60 tūkst. eurų, skirtų sveikatinimo projektams, nepanaudoti liko 33 333 eurai. Juos R. Perminienės siūlymu nuspręsta skirti skiepams nuo erkinio encefalito. Tam birželį vykusiame pasitarime vienbalsiai pritarė Bendruomenės sveikatos tarybos nariai.
Į „Atviros Klaipėdos” klausimą, kodėl pasirinkta būtent ši priemonė ir ar erkių platinamos ligos yra didžiausia su sveikata susijusi problema Klaipėdoje, atsiųstame savivaldybės atsakyme rašoma: „Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgdami į užkrečiamųjų ligų specialistų rekomendacijas bei siekdami skatinti asmenis skiepytis, Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo vykdyti priemonę „Erkių platinamų ligų profilaktika“ dar praeitais metais (2023 m.), finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Ši galimybė tarp klaipėdiečių sulaukė didelio susidomėjimo ir 2023 m. per 3 dienas nuo registracijos skiepui paskelbimo vietų neliko (vietų kiekis buvo ribotas, paskiepyti 568 asmenys), sulaukta daug asmenų skambučių ir prašymų pratęsti tai. Ši profilaktikos priemonė 2023 m. taikyta pirmą kartą Klaipėdoje (o ir Lietuvoje dar tokia nebuvo vykdyta). Ir mūsų gerąja patirtimi pasinaudojo net SAM, kurie sudaro galimybes skiepu nuo erkinio encefalito nuo šių metų rugsėjo 1 d. pasiskiepyti nemokamai gyventojams nuo 50 iki 55 metų. O Klaipėdoje tęsta 2024 metais skiepijimo akcija (neskirta Klaipėdos miesto gyventojams nuo 50 iki 55 metų, nes jie nuo šiemet finansuojami valstybės lėšomis) taip pat buvo labai populiari – BST [Bendruomenės sveikatos tarybos] protokole pateikta šių metų vykdytos akcijos informacija. Atsižvelgiant į tai, BST priėmė sprendimą šią akciją Klaipėdoje pratęsti, skiriant papildomai jai lėšas”.
Kad savivaldybė randa lėšų ir skatina miesto gyventojus skiepytis nuo erkinio encefalito yra labai gerai.
Skiepų nuo erkinio encefalito grafike nurodyta: pirma dozė – pasirinkta data, antra dozė – 1–3 mėn. po pirmos vakcinacijos, trečia dozė po 5–12 mėn. po antros vakcinacijos, skiepijantis įprastiniu planu. Pirmą vakcinos dozę apmoka savivaldybė. Už antrą ir trečią reikia susimokėti patiems. SVARBU PASISKIEPYTI VISOMIS TRIMIS DOZĖMIS, kad susidarytų imunitetas.
Labai tikiuosi žmonių supratimo, kad reikia atlikti pilną vakcinaciją. Gavus tik vieną skiepą žmogui mažai naudos, nes nesusidarys tinkamas imunitetas, o ir pinigai tuščiai išleisti.