Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-26 |
Užkopti į uostamiesčio piliavietės viršų, pasigrožėti nuo jos Kuršių mariomis ir Kuršių nerija, pasižvalgyti į uostą, laivus, akimis aprėpti miesto panoramą kasmet tampa vis populiaresne pramoga tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams. Ką bekabėti apie turtingas, modernias ekspozicijas požemiuose ir galimybes iš arti bei iš viršaus stebėti Didžiojo pilies bokšto atstatymo darbus. Juolab kad šio bokšto „viršūnė” – špilis – bemaž toks pat aukštas, kaip pats bokštas, jau ruošiamas užkelti į viršų.
Martyno Vainoriaus ir Artūro Šulco nuotr.
UAB „Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas sako, kad apie 30 tonų sveriantis špilis į bokšto viršų bus keliamas jau rugpjūčio viduryje.
„Norėjome prieš Jūros šventę, bet tai tas, tai tas”, – sako jis, paklaustas, kaip sekasi.
„Pasiimi druskos saują ir žiūri, kur čia efektyviau sau ant žaizdos ją užberti”, – duodamas suprasti, kad tokius sudėtingus, jautrius objektus įgyvendinti reikia daug kruopštaus, kūrybiško darbo, reikalaujančio ypatingo kruopštumo, juokauja A. Kliukas.
Direktorius teigia, kad špiliui užkelti reikės 400 tonų krano, nuo kurio atvykimo laiko priklausys ir darbų data. Jis sako, jog su savivaldybe sutarta, kad visus Didžiojo bokšto statybos darbus sutarta baigti kitų metų gegužę.
O pats bokštas dar vis yra „kokone”, – jo karkasas mūrijamas specialiai pagamintomis plytomis, o viršus rengiamas špiliui „nusileisti“.
Balandį, savo meravimo šimtadienio proga surengtos spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus informavo, kad bokšto statybos buvo kuriam laikui sustabdytos. Taip esą nutiko dėl to, kad bokšto buvo statomas tik „per pusę plytos storio“, neišspręstas buvo ir jo sandarumas drėgmei.
„Pataisys projektinę dalį, kad pastatas būtų tvarus. Jei statome jį kaip traukos objektą, tai toks jis ir turi būti“, – tada teigė meras, užsiminęs apie vykstančias diskusijas ir dėl bokšto įveiklinimo.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausiu renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų, ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
tai tikrai bus įvykis miesto gyvenime.Tik kažkoks kirminėlis graužia, ar nebus kaip visada : ten neapskaičiavo, ten nuskaičiavo, ten pritrūko ir turėsime naują neveikiančią vertybę
Bokštas pastatytas o tai kur pirmiau pamatai, ginybinė siena?
Labai laukiama Klaipėdos puošmena. Danės krantinė link Kuršių marių pati gražiausia Klaipėdos vieta. Tik vaizdą labai gadina nesutvarkyta Elingo priegų teritorija. Ją pirmą pamato išlipę turistai iš kruizinių laivų.
Čia suprojektuoti daugiabučiai ir komercinės patalpos. Kada statybos prasidės, nežinia: https://citify.eu/lt/lindenau-galerija/
iškils jau rugpjūty
t.y. iškils kur, o ne kada?
Ačiū, kad pastebėjote.