Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-31 |
Paskutinius dešimtmečius visi matome, kaip Klaipėdos miesto gatvės gražėja, yra atnaujinami parkai, mokyklos, pastatai bei šaligatviai. Bet ar tie atnaujinimai yra daromi atsižvelgiant į gyventojų patogumą, ar į teorinį naujinimo planą? Juk patogiai sėdint už automobilio vairo yra sunku vertinti kitų žmonių poreikius. Teoriškai mūsų mieste yra ganėtinai patogi infrastruktūra pėstiesiems, dviratininkams, mamoms su vežimėliais bei neįgaliesiems, bet ar ja realiai galima naudotis? Įvertinkime patys.
Dar 2011 metais Klaipėda oficialiai tapo pirmuoju Lietuvos miestu Pasaulinės sveikatos organizacijos Sveikų miestų tinklo nariu. Pagrindiniai tikslai, kurių siekti įsipareigoja PSO Europos Sveikų miestų tinklo nariai, yra paramą teikianti globėjiška aplinka, sveikas gyvenimo būdas, sveika urbanistinė aplinka ir planavimas. Žinant tai, apžvelkime, ką turime šiandien.
Norint išeiti pasivaikščioti po Klaipėdos miestą, t. y. sveikai leisti savo laisvalaikį, tenka naudotis tokiais objektais, kaip Baltijos ir Taikos prospektų žiedinės sankryžos požeminėmis perėjomis. Ir čia mums tenka sustoti. Ypač jei esi neįgalusis ratukuose. O ir turint puikią sveikatą, nusileisti šiais laiptais stačiu kampu, stumiant vaiko vežimėlį ar dviratį, tampa dideliu iššūkiu.
Kodėl dabartinis meras 2023 metais atsisakė organizuoti šios žiedinės sankryžos tvarkymo darbus, nors pradžia jau buvo padaryta? Paprastam žmogui mero keliai nežinomi. Palmiros Martinkienės nuotr.
Aišku, galime daryti lanką ir rinktis reguliuojamą pėsčiųjų perėją, bet ar tai logiškas pasirinkimas? Manau, kiekvienas turime atsakymą. Kyla klausimas, kur ir į ką žiūrėjo mūsų miesto valdžia, kada buvo kalbama apie rekonstrukcijos klausimą. Kodėl dabartinis meras 2023 metais atsisakė organizuoti šios žiedinės sankryžos tvarkymo darbus, nors pradžia jau buvo padaryta? Paprastam žmogui mero keliai nežinomi.
Netoli šio objekto galime rasti su logika susipykusio „planuotojo“ darbo vaisių – šaligatvis, kurį gyventojas turi sugalvoti pats.
Šioje vietoje galime rinktis: ar rizikuojame susidurti su automobiliu, ar sukuriame savo pėsčiųjų taką. Liūdniausia matyti, kaip šia viena naudojasi neįgalus asmuo ar mama, kurie bando pasiekti naują Klaipėdos deimantą – Klaipėdos baseiną.
Galime sakyti, kad gal šie objektai per toli miesto valdančiųjų, gal jų čia nėra ir jie to nemato. Galimai. Tad pažvelkime į laiptus bei jų nuolydžius pačiame miesto centre.
Šie laiptai yra mūsų kultūros bei istorijos paveldas.
Šie laiptai yra mūsų kultūros bei istorijos paveldas. Kai aplink viskas keičiasi, jie išlieka nepakitę. Tad jei esi turistas, norintis dviračiu apvažiuoti senamiestį, ar kraštietis su vežimėliu, atvykęs pajunti naftalino aromatą, kuriuo alsuoja Klaipėdos biurokratai. Gal pasiūlykime Liepų gatvėje dirbančiai valdžiai išbandyti šio nuolydžio statumą, vežant savo mylimą anūką ir įvertinsime, ar išmuš prakaitas bandant rasti sprendimą šiai kliūčiai?
O dabar kviečiu išbandyti kelionę dviračiu iki miesto švietimo centro – Klaipėdos universiteto.
Kiek metų jau girdime, jog jaunimas yra skatinamas naudotis viešuoju transportu ar tiesiog į paskaitas vykti dviračiu. Tvaresnei transporto alternatyvai yra tvarkomi šaligatviai, takai, bet vėl susiduriame su logikos stoka. Kiek fizinių pastangų reikalauja dviračio užnešimas tokiais laiptais? Kas rinksis į paskaitas atvykti suplukęs ir vos gaudantis orą? Kaip galima buvo rekonstruoti pėsčiųjų taką, bet neatsižvelgti į nuolydžio statumą? O ką jau kalbėti apie mieste besilankančius turistus, kurie nuomoja dviračius ir vyksta aplankyti mūsų mylimą Baltijos jūrą. Tokių klaidų dėka mes Europai ir pasauliui rodome savo nepasiruošimą bei nesvetingumą turizmo plėtrai savo mieste.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Nors keičiasi valdantieji, bet problema išlieka – visas dėmesys keliauja į parkavimo vietų stygių, gatvių, tiltų ir kelių remontą. Tą patį automobilio parkavimą valdantieji apmokestina didžiojoje miesto dalyje, o lėšų panaudojimas tampa mistika eiliniam gyventojui.
Tu tas kuris suplanavo ,,išplauti dar kelis milijonus. Kaip išplovė Rumpiškės kvartale 7,3 nln. Subjauravo, paskandino ir liko iš žalio kvartalo smarvė ir užbetonuoti kiemai nuo durų iki durų
Oj, tokių vietų Klaipėdoje daug. Tik jų niekas nemato..
smagu, kad klaipėdiečiai kalba, o ne tik galvoja. puikios įžvalgos.
Kada anaiptol. Vyrauja dviraciu taku propogavimas. Pestieji lieka nuskriausti jei taip galima pasakyti.. kur logika islipus is qutobuso patenkama i dviraciu takus.. aplamai ar galvojama apie zmoniu patoguma ar tik braizomos linjos ?
Problema, kad dviračių takus projektuoja tik šaligatvių sąskaita. Gatvės dalis skirta automobiliams neliečiama net tada, kai yra akivaizdžiai per plačios juostos ar perteklinis juostų skaičius. Todėl ir gauname rezultatą, kai įgrūdamas šioks bei toks dviračių takas, o pėstiesiems šaligatvio lieka metras ar net mažiau.
Puikus straipsnis. Mieste žiūrima tik į automobilių patogumą. Visi kiti eismo dalyviai pamiršti.